Tokios galimybės neatmeta energijos milžinės „Shell“ vadovas Benas van Burdenas, praneša BBC. Jo teigimu, Europos laukia „tikrai sunki žiema“.
Energijos išteklių kainos pasiekė rekordinį lygį po to, kai vasario 24 d. Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą ir dėl to Kremliaus režimui buvo pritaikytos griežtos sankcijos.
Praėjusį mėnesį Vokietija jau žengė žingsnį energijos išteklių ribojimo link paskelbdama pavojingą padėtį dėl gamtinių dujų trūkumo ir nerimo dėl per mažo jų tiekimo. Viena pakopa aukštesnis pavojaus lygis reikštų valstybės įsikišimą paskirstant ribotus išteklius namų ūkiams ir pagalbos tarnyboms.
Šią savaitę Rusija sustabdė dujų tiekimą Vokietijai per Baltijos jūrą nutiestu dujotiekiu „Nord Stream 1“. Oficialiai pranešta, kad tiekimas sustabdytas 10 dienų dėl remonto darbų, tačiau kai kurie specialistai įsitikinę, kad taip Rusija šantažuoja Vokietiją.
Apie dujų tiekimo trūkumus praneša ir Italija. Italų energetikos milžinas „Eni“ informavo, kad birželį buvo gauta tik maždaug pusė iš 63 mln. kubinių metrų dujų per dieną, kurių užsakė iš „Gazprom“.
Priklausomybė nuo Rusijos
Iki šiol Europos Sąjunga (ES) yra itin priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro. Rusiškos dujos sudaro 40 proc. visų dujų, kurias suvartoja bendrijos šalys. Be to, 27 proc. visos naftos sudaro rusiška nafta. Tiesa, iki metų pabaigos ES turėtų visiškai atsisakyti rusiškos naftos.
Beje, oficialiai teigiama, kad Lietuva yra visiškai atsisakiusi tiek rusiškų dujų, tiek naftos, tiek elektros energijos.
Vis dėlto šiuo metu Europos dujų saugyklos tėra užpildytos 62,6 proc. – gerokai mažiau nei numatyti 80 proc. Tad ateinanti žiema tikrai gali sukelti problemų dėl dujų trūkumo, šilumos ir elektros gamybos pajėgumų.
