Bankai Lietuvoje atsargiau vertino daugumos sektorių finansinės būklės perspektyvas, griežtino skolinimo standartus ir pakeitė požiūrį į nekilnojamojo turto (NT) kainas – dauguma bankų dabar tikisi, kad jos nesikeis arba mažės, skelbia Lietuvos bankas (LB).
„Daugėja bankų, kurie kelia reikalavimų paskolai gauti kartelę ar ketina tą daryti ateityje. Atsargiausiai kredito įstaigos vertina viešbučių ir restoranų, statybos ir apdirbamosios gamybos sektorių finansinę būklę, o daugumos sektorių finansinės būklės raidos perspektyvas vertina prasčiau“, – pranešime sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.
„Brangstant skolinimuisi, suprastėjus lūkesčiams ir ekonomikos raidos perspektyvoms, tikimasi ir mažesnės paskolų paklausos“, – teigė ji.
Anot apklausos, dėl suprastėjusių ekonomikos perspektyvų atsargesnis bankų rizikos vertinimas ir toliau labiausiai prisidėjo prie griežtesnių paskolų įmonėms ir namų ūkiams standartų.
Vis dėlto bendros paskolų sąlygos, pavyzdžiui, palūkanų marža, suteikiamos paskolos dydis ar terminas, per ketvirtį iš esmės nepakito. Bankai teigia, kad naujų paskolų paklausa buvo stabili – įmonių apyvartinių lėšų poreikis tebebuvo išaugęs, būsto paskolų paklausa nesikeitė, o vartojimo paskolų poreikis netgi šiek tiek padidėjo.
Tačiau vis daugiau bankų nurodo, kad tiek įmonių, tiek namų ūkių paklausa paskoloms artimiausiu metu mažės. Manoma, kad labiausiai mažės būsto paskolų ir ilgesnio termino įmonių paklausa paskoloms.
Palankiausiai įvertinti miškininkystės, prekybos, žemės ūkio sektoriai ir namų ūkiai, kurių esamą finansinę būklę daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių bankų įvertino kaip gerą. Kita vertus, daugiau nei pusė respondentų nurodė didesnės dalies sektorių blogėjančią finansinę perspektyvą. Prasčiausiai įvertinti viešbučių ir restoranų, statybos, apdirbamosios gamybos ir namų ūkių sektoriai.
Bankai ir toliau daugiausia ribojo paskolų teikimą nuo pandemijos pradžios labiausiai paveiktiems viešbučiams ir restoranams. Taip pat skolinimas dažniau buvo ribojamas statybos, NT ir transporto įmonėms, nors per ketvirtį taip teigiančių bankų dalis šiek tiek sumažėjo. Pagrindinė ribojimo priežastis ir toliau buvo bendra ekonominė situacija.
Beveik pusė apklaustų bankų tikėjosi nuosaikaus – iki 5 proc. – senos statybos būsto kainų sumažėjimo, dar trečdalis teigė, kad kainos per ateinančius metus nesikeis, nors antrąjį ketvirtį visi bankai prognozavo, kad senos statybos būstas tik brangs.
Panašių tendencijų tikimasi ir naujos statybos būstų segmente: trečdalis teigė, kad kainos nesikeis, o dar trečdalis nurodė, kad jos mažės iki 5 arba 10 proc. Ankstesnį ketvirtį tik vienas bankas prognozavo, kad naujos statybos būsto kainos mažės, stabilių kainų neprognozavo nė vienas, o absoliuti dauguma teigė, kad šis būstas brangs 5–10 proc.
Dauguma respondentų (56 proc.) tikėjosi, kad komercinio NT kainos per artimiausius metus tebebus stabilios – ši dalis per ketvirtį padidėjo pustrečio karto. Maždaug penktadalis numato kainų sumažėjimą iki 5 ar 10 proc., nors ankstesnėje apklausoje prognozavusių mažesnes komercinio NT kainas nebuvo.
Apklausoje dalyvavo keturi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir penki užsienio bankų filialai.
