Analitikai ir ekspertai jau sudėliojo galimus scenarijus, kada gyventojai už turimas paskolas bankams mokės mažesnes palūkanas.
Tačiau dalis finansų įstaigų gyventojams teikia skirtingus pasiūlymus. Tiesa, iškeliamos ir skirtingos sąlygos. Pavyzdžiui, banko klientų prašoma bent keleriems metams fiksuoti palūkanas.
„Tvarkomės dokumentus būsto paskolai ir bankas siūlo tokį dalyką, kaip palūkanų fiksavimas dviem metams su 0,7 proc. nuolaida. Marža bus apie 1,5 proc.
Su tokiais finansais susiduriu retai, tai labai įdomios jūsų nuomonės. Verta, neverta ar neįmanoma paskaičiuoti“, – vienoje iš socialinio tinklo grupių rašė internautas.
Vardija, ką turi įsidėmėti kiekvienas
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Norvilas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad gyventojai turėtų įsidėmėti vieną pagrindinių dalykų.
„Itin žemų palūkanų dešimtmetis iki 2022 m. buvo išskirtinis ir galbūt tuo metu pripratome ir manėme, kad tokios žemos palūkanos bus visada. Svarbu suprasti, kad pagrindinių palūkanų normos gali ir padidėti, ir sumažėti.
Svarstydami, kokią būsto paskolą pasirinkti, paskolų gavėjai turėtų įsivertinti, kuris sprendimas jiems naudingesnis: paskola su kintama palūkanų norma ir dėl to svyruojančiomis paskolos įmokomis ar įsipareigojimas mokėti kas mėnesį fiksuotas paskolos įmokas, kurios, mažų palūkanų normų aplinkoje, paprastai būna didesnės“, – paaiškino R. Norvilas.
Lietuvos banko atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad fiksuoti palūkanų normas ilguoju laikotarpiu gali būti naudinga, bet ne visuomet.
„Palanku, kad, augant pagrindinei palūkanų normai ir Euribor, paskolos įmokos išlieka fiksuoto dydžio.
Be to, namų ūkiai tampa atsparesni palūkanų normų svyravimui ir infliacijai. Iš anksto žinomi stabilūs įmokų dydžiai padeda geriau planuoti išlaidas bei išvengti didelių paskolos palūkanų įmokų išaugimo“, – vertino R. Norvilas.
Tačiau čia pat pašnekovas nurodė ir neigiamas tokio sprendimo puses.
„Mažėjant pagrindinei palūkanų normai ir Euribor, kredito įmokos nemažėja. Fiksuotų palūkanų paskolos įprastai vertinamos kaip brangesnės, tačiau nauda vartotojui priklauso nuo konkretaus momento, kada palūkanų norma fiksuojama, ir nuo tuo metu vyraujančių lūkesčių dėl palūkanų normos raidos.
Taip pat, fiksuojant palūkanų normą, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitas būsto kredito sutarties sąlygas. Pavyzdžiui, kokio dydžio kompensacija kredito davėjui būtų taikoma paskolą grąžinant anksčiau termino bei kokia palūkanų norma būtų taikoma pasibaigus fiksavimo laikotarpiui“, – vertino R. Norvilas.
Verta rizikuoti?
Tuo metu paskolų tarpininkavimo paslaugas teikiančios bendrovės „VisiBankai“ vadovė Vita Kazėnienė sakė pastebinti teigiamą situaciją paskolų turėtojų atžvilgiu.
„Matome, kad būsto kreditų palūkanų maržos, palyginti su praėjusiais metais, yra nukritusios daugiau nei 1 procentiniu punktu (šiuo metu vidutiniškai yra 1,6 proc.) ir jos toliau mažėja. Manome, kad metų pabaigoje jos gali kristi iki 1 proc.“, – kalbėjo pašnekovė.
Be to, V. Kazėnienė primena, kad bankų siūlymas pasirinkti papildomą produktą ar paslaugą ir tokiu būdu gauti geresnę paskolos palūkanų maržą nėra laikomas papildoma nuolaida.
„Tai yra paprasčiausiai kryžminis banko produktų pardavimas, kuris prie būsto kredito nėra leidžiamas įstatymu.
Klientas turi labai gerai įsivertinti, ar jam tikrai tų papildomų produktų reikia, kokią jie jam atneša naudą, kiek už tai turės susimokėti per mėnesį, ir pagal tai įvertinti, kiek per mėnesį jis sutaupys mokamų palūkanų bankui“, – patarė pašnekovė.
V. Kazėnienė pasakoja, kad bankai galimybę gyventojams fiksuoti palūkanas 3 ar 5 metams suteikė iš esmės visada, tačiau ne visi iš jų tai siūlydavo.
„Kita vertus, fiksuotos palūkanos dažniausiai būna nepalankios klientams, ypač šiuo laikotarpiu, kai Euribor yra aukštumose. Užfiksuoti tam tikram laikotarpiui palūkanas ar ne – kiekvienas klientas sprendžia individualiai.
Vieni klientai fiksuoja, kad būtų ramūs dėl mėnesinių įmokų stabilumo, kiti gi atvirkščiai – nefiksuoja, tikėdamiesi palūkanų mažėjimo. Fiksuodami palūkanas, klientai praranda galimybę tuo laikotarpiu grąžinti dalį ar visą kreditą anksčiau laiko nemokant jokių papildomų mokesčių“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo ji.
Pašnekovė užsimena, kad dažnu atveju bendrovė savo klientams rekomenduoja kreditą išskaidyti.
„Būsto kredito palūkanų maržos yra sumažėjusios, Euribor stabilizavosi ir visi laukiame jo kritimo, taigi, kad būtų fiksuojamos būsto kredito palūkanos, banko pasiūlymas turėtų būti su labai ryškiu fiksuotų ir kintamų palūkanų skirtumu.
<...> Klientams, kurie abejoja, kaip daryti (nori ir stabilumo, ir neprarasti išankstinio grąžinimo), pasiūlome kreditą skaidyti, t. y. daliai kredito palūkanas fiksuoti, o daliai – ne“, – kalbėjo V. Kazėnienė.
Paskolų turėtojams pasiuntė svarbią žinią
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad, Europos Centriniam Bankui (ECB) praėjusį ketvirtadienį nepakeitus bazinių palūkanų, Lietuvos banko vadovas teigimu, bankas jas mažinti pradės birželį, o šiemet jos galėtų būti sumažintos bent tris kartus po 25 bazinius punktus.
„Formuojasi pakankamai aiškios prielaidos, kad būtų užtikrintas infliacijos grįžimas į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu, pakanka mažiau ribojančios pinigų politikos. O tai reiškia ne ką kita, kaip palūkanų normų sumažinimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Gediminas Šimkus.
„Mano akimis, ne“, – teigė Lietuvos banko vadovas, paklaustas, ar nesikeičia ankstesni jo vertinimai dėl palūkanų mažinimo birželį.
Jo teigimu, palūkanų normos birželį turėtų būti mažinamos 25 baziniais punktais, o tokių mažinimų šiemet ECB galėtų atlikti daugiau nei tris – taip pat ir liepą.
„Aš sakyčiau, kad palūkanų normos mažės ir šiais metais, ir kitais“, – teigė G. Šimkus.
LB vadovas teigė nemanantis, kad iki birželio „ekonominėje trajektorijoje galėtų paaiškėti kažkas labai svarbaus ir netikėto“.
„Mano akimis, yra visos prielaidos galvoti, manyti ir net sakyti, kad to reikia – palūkanų normų sumažinimo birželio mėnesį ir dar bent kelių metų eigoje“, – teigė G. Šimkus.
Precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją ECB pradėjo 2022-ųjų liepą, kai siekiant mažinti infliaciją 10 kartų iš eilės didino palūkanų normas.