Kovo pabaigoje Seimas priėmė įstatymus, pagal kuriuos nuo 2025 m. gegužės 1-osios galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama.
Apvalinimas bus taikomas tik galutinei prekių ar paslaugų krepšelio sumai ir tik mokant grynaisiais pinigais. Apvalinama bus iki artimiausios 5 centų sumos ir daugeliu atveju nebebus poreikio atiduoti grąžos 1 ir 2 euro centų monetomis.
Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10.
Apvalinimas bus taikomas ne atskirų prekių kainoms, o galutinei pirkinių krepšelio sumai. Kainos ir toliau išliks nustatomos 1 euro cento tikslumu. Matematinis apvalinimo metodas yra neutralus abiem šalims – tiek prekybininkui, tiek pirkėjui. Vieną kartą galimai bus sumokama 1 ar 2 ct mažiau, kitą kartą – 1 ar 2 ct daugiau.
Kiek prekių pirkti labiau apsimoka
Lietuvos bankas tikina, kad ilguoju laikotarpiu skirtumai išsilygins. Tačiau taip bus tik tokiu atveju, jei būsite pastabūs ir prisiminsite daugybos lentelę.
Tikriausiai ne vienas yra pastebėjęs, kad kone visos ar absoliuti dauguma prekių parduotuvėse įkainotos suma, kuri baigiasi 9 centais.
Taip daroma dėl pirkėjų psichologijos. Moksliškai nustatyta, kad matydami kainą, kuri baigiasi skaičiumi 9 žmonės nesąmoningai suvokia ją kaip daug mažesnę nei ta, kuri baigiasi 0. Taip skatinamas pirkimas, nes pirkėjai mano, kad moka mažiau nei iš tikrųjų.
Jeigu atsiverstumėte bet kurio didžiojo prekybos tinklo interneto svetainę ar kainų leidinį, matysite, kad ten beveik visos kainos baigiasi 9 ct.
Taigi, jei pirksite vieną prekę kaina, kuri baigiasi 9, tuomet po apvalinimo prekybininkams turėsite pridėti 1 centą. Jeigu pirksite dvi tokias prekes – pridėsite 2 centus, nes pirkinių bendra kainų suma baigsis 8 ir bus apvalinama iki 10.
Tačiau perkant tris ar keturias prekes, kurių kaina baigiasi skaičiumi 9, išlošite 2 arba 1 centą, nes tuomet bendra pirkinių kainų suma baigsis 7 arba 6 ir bus apvalinama jūsų naudai iki 5.
Trumpai tariant, jeigu tik prekybininkai nepakeis tokios kainodaros, gyventojai niekada nepraloš, jeigu iš anksto pagalvos, kokį kiekį prekių geriau pirkti (tose šalyse, kur pereita prie centų apvalinimo, liko kainos su skaičiumi 9).
Lietuvos bankas tikisi sutaupyti pinigų
Lietuvos bankas primena, kad taikant apvalinimą, 1 ir 2 euro centų monetos išliks teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos (paslaugų teikimo) vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus banko kasose ar kredito įstaigų skyriuose.
Atsiskaitant kortele ar išmaniaisiais įrenginiais apvalinimas netaikomas. Iki apvalinimo taikymo pradžios visi kasos aparatai turės būti pritaikyti naujiems apvalinimo reikalavimams ir turėti automatinio apvalinimo funkciją – kiekviename kasos aparato kvite bus matoma pritaikyta apvalinimo suma ir suapvalinta suma.
„Nuo euro įvedimo pradžios Lietuvoje pamesta daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 euro centų monetų. Kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų. Didžioji dalis 1 ir 2 euro centų monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų į Lietuvos banką negrįžta. 1 ir 2 euro centų monetoms kaldinti, transportuoti, tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, atliekos.
Šias monetas pagaminti kainuoja daugiau nei jų nominali vertė. Apvalinimas padės sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, efektyvinti grynųjų pinigų apyvartos ciklą ir sumažinti poveikį aplinkai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
Apvalinimas nebus taikomas atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais, darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais) ir kitais teisės aktuose numatytais atvejais.
Neapvalinama ir tais atvejais, kai bendra mokėtina suma už prekes ar paslaugas yra mažesnė nei 5 euro centai.
Galutinė pirkinių krepšelio suma jau yra apvalinama šešiose euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Slovakijoje.
