Bankams Lietuvoje neramu – artėjantys pokyčiai jų reguliavimo srityje gali smarkiai apkarpyti pelnus ir net priversti palikti šalį.
Finansų rinkos nerimsta dėl valstybių skolos krizės. Kalbama apie naują recesiją. Be to, ne taip toli ir „Bazelis III” paketo įgyvendinimo reikalavimų pradžia. Jų esmė – didesnis likvidumas ir kapitalo pakankamumas.
Maža to, Lietuvos valdžia ketina pasekti Švedijos planais dar labiau padidinti pastarojo rodiklio lygį. Bankų atstovai tikina, kad tai lemtų mažesnius pelnus ir sumažintų norą likti dirbti Lietuvoje.
Nesusikalbėjimas
Prieš kelias savaites Seime vykusioje konferencijoje „Europos Sąjungos finansų sektorius po ekonominės krizės” Švedijos finansų rinkų ministerijos valstybės sekretorė Johanna Lybeck Lilja pareiškė, kad šalies finansų rinką prižiūrinčios institucijos sutarė, jog Švedijoje reikia taikyti dar aukštesnį kapitalo pakankamumo rodiklį nei numatyta.
„Švedijos bankai tam prieštarauja. Mūsų valdžia taip pat lyg ir pareiškė pritarianti tokiai nuostatai ir sieksianti tokių pat reikalavimų įgyvendinimo”, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Finansų ministerija aiškina, kad Lietuva siekia, jog šalys galėtų pačios nustatyti kapitalo pakankamumo rodiklį. Aišku, šis neturėtų būti mažesnis nei numatyta „Bazelis III” reikalavimuose.
Išbaidytų bankus
Vienu ar kitu atveju šis rodiklis galėtų tapti didesnis nei šalyse kaimynėse, o tai sukurtų nelygias konkurencines sąlygas. „Jeigu per krepšinio rungtynes teisėjas taikytų skirtingas taisykles, aikštelėje būtų chaosas. Toks chaosas, taikant nevienodas taisykles Šiaurės ir Baltijos šalyse, vyksta ES valstybėse”, – konferencijoje Seime teigė SEB grupės Grupinės rizikos centro vadovas Magnusas Agustssonas.
Su juo sutiko S. Kropas ir atkreipė dėmesį, kad didesnis kapitalo pakankamumo reikalavimas reiškia mažesnę investuotojų grąžą. Mat bankams tokiu atveju reikia turėti daugiau likvidžių lėšų, kapitalo, mažiau išduoti paskolų ir, norint gauti tą pačią grąžą, taikyti aukštesnius įkainius.
„Tai gali paveikti investavimą į šį sektorių, – apie galimą bankų pasitraukimą iš šalies kalbėjo S. Kropas. – Pavyzdžiui, „DnB Nor” vadovas (šio banko grupės „Large Corporates & International“ vykdomasis viceprezidentas Leifas Teksumas – aut. past.) per savo pristatymą akivaizdžiai sakė, kad krizė jų neišbaidė ir jie save mato kaip pastovų banką šalyje, tačiau turintį tikslą gauti tam tikrą grąžą. Jeigu jos nebus, reikia atsiminti, kad investuotojai šiame sektoriuje nebus amžini.”
Mažiau paskolų
Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikas Stasys Jakeliūnas įžvelgia dar vieną pavojų ir bankams, ir šalies ekonomikai.
„Atsiranda stabilaus finansavimo rodikliai, pagal kuriuos nemaža dalis bankų paskolų turėtų būti padengta vietiniais finansavimo ištekliais, – aiškino jis. – Skandinaviški bankai maždaug pusę išduotų paskolų Lietuvoje buvo padengę vietiniais ištekliais, kita pusė buvo dengiama globojančio banko. Dabar situacija keičiasi.”
Dėl to bankai gali sulėtinti kreditų portfelio plėtrą, t. y. išduoti mažiau paskolų, o tai itin atsilieptų statybų ir mažmeninės prekybos sektoriams. Tiesa, ši reguliavimo priemonė šiandien dar galutinai nepatvirtinta ir, Lietuvos banko duomenimis, toks principas būtų taikomas atsižvelgiant ne į šalį, bet į valiutą.
Kaupia kapitalą
Didžiajai daliai šalyje veikiančių bankų „Bazelis III” pakete numatyti didesni kapitalo pakankamumo rodikliai nepatogumų sukelti neturėtų.
„Lietuvos bankas apskaičiavo bankų kapitalo pakankamumo rodiklius pagal Ketvirtosios kapitalo pakankamumo direktyvos („Bazelis III” atitikmuo Europos Sąjungoje) reikalavimus, – teigiama Lietuvos banko atsakyme į klausimą, kaip šalies bankams sekasi rengtis būsimiems pakeitimams. – Remiantis šių skaičiavimų rezultatais, Lietuvos bankai vykdytų būsimus kapitalo pakankamumo rodiklius jau šiandien. Antra vertus, dar nėra galutinio direktyvos teksto, dėl jo vyksta konsultacijos. Pasak specialistų, bus galutinis tekstas, bus pradėta ir rengtis.”
Tuo tarpu bankai galutinio direktyvos teksto nelaukia ir pokyčiams rengiasi jau šiandien.
„Banko „Citadele” dabartinė kapitalo struktūra užtikrina atitinkamus „Bazelis III” reikalavimus, – aiškino banko „Citadele” valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė. – Rugsėjo 1 dieną mūsų kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 21,94 proc., o reikalavimas yra 8 proc. Antra vertus šis procesas nėra toks paprastas, nes reikalavimai bus įgyvendinti per kelis etapus, todėl mūsų bankas įkūrė reikalavimų įgyvendinimo grupę, kuri modeliuoja rodiklių pakeitimų įtaką ir ruošiasi jų priėmimui.”
Nepaprasta užduotis
Tiesa, keliems šalyje veikiantiems bankams teks rasti lėšų, kurias galėtų atidėti į kapitalą. „Kai kuriems bankams teks pritraukti papildomo kapitalo. Bankams, kurių mažesnis kapitalo pakankamumo rodiklis, teks stiprinti kapitalo bazę dabar ir papildomai vėliau. Tai nepaprasta užduotis”, – teigė S. Kropas, tačiau nekonkretizavo, kurie bankai susidurs su šia problema.
Lietuvos bankas šių metų Finansinio stabilumo apžvalgoje numato, kad pagal pagrindinį ūkio raidos scenarijų, įvertinus bankų paskolų nuvertėjimo nuostolius, jiems padengti reikės apie 60 mln. litų, kuriais šalies bankai savo kapitalą turės sustiprinti iki 2012 metų pabaigos. Kiek pinigų papildomai reikės sukaupti norint patenkinti „Bazelis III” kapitalo pakankamumo reikalavimus, neskelbiama.
FAKTAI
Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis šių metų pradžioje buvo didžiausias nuo 2008 metų ir siekė 15,6 proc. 2008 metų pradžioje jo reikšmė buvo 10,9 proc.
Lietuvos bankas reikalauja, kad šis rodiklis nebūtų mažesnis nei 8 proc.
Šių metų kovą šalyje veikiančių kredito įstaigų likvidumo rodiklis siekė 41,1 proc. Lietuvos banko nustatytas normatyvas – ne mažiau nei 30 proc.
