Pelnu laikoma suma pinigų, kuri gaunama iš pajamų atėmus išlaidas. Standartinis pelno mokesčio tarifas mūsų šalyje yra 15 proc.
2018 m. Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo beveik 360 mln. eurų grynojo pelno. 15 proc. nuo šios sumos būtų 54 mln. eurų.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurioms pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, bankams ir kredito unijoms būtų taikomas ne tik įprastinis, bet ir papildomas 5 proc. dydžio pelno tarifas.
Paprastai kalbant, šios įstaigos mokėtų bendrą 20 proc. dydžio pelno mokestį. Beje, tokio dydžio pelno mokesčio tarifas taikomas Latvijoje ir Estijoje.
Papildomas pelno mokesčio tarifas Lietuvoje būtų taikomas bankų ir kredito unijų pelnui, viršijančiam 2 mln. eurų.
Už šį projektą po svarstymo pritarta 71 balsu, prieš buvo 9 Seimo nariai, o susilaikė 18.
Posėdžio diskusijoje dalyvavęs konservatorius Mykolas Majauskas sakė palaikantis šį valdančiųjų pasiūlymą. Jo teigimu, bankai nemoka dividendų Lietuvoje, dėl to verta labiau apmokestinti jų pelną. Be to, dabar mūsų šalyje dominuoja trys didieji komerciniai bankai, kurie dėl konkurencijos stokos, pvz., klientams gali taikyti didesnes būsto paskolų palūkanas nei kitose euro zonos šalyse. Tiesa, jo siūlymu, įstatymo įsigaliojimą reikėtų nukelti 6 mėn.
Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas kalbėjo, kad pernai visos Lietuvos įmonės gavo 9,2 mlrd. eurų pelno, o bankų pelnas sudaro tik apie 4 proc. viso pelno. Tad jis stebėjosi, kodėl papildomai norima apmokestinti tik vieną sektorių. Anot parlamentaro, mūsų bankų pelningumas nėra didelis. Gamybos, prekybos ir transporto sektoriai esą turi sukaupę daugiau pelno. Taigi siūlymas apmokestinti tik bankus yra nepagrįsta, baudžiamoji priemonė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Tomas Tomilinas tikino, kad šis įstatymo projektas yra subalansuotas. Jo teigimu, žemės ūkio sektoriui nuo 2016 m. mokesčiai jau padidinti, tad visiškai normalu diskutuoti ir apie kitų sektorių papildomą apmokestinimą. Pasak parlamentaro, šis pasiūlymas yra kompromisinis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai atstovaujanti Ingrida Šimonytė kritikavo pasiūlymą, nes tai yra
Jeigu Seimas galutinai priims šį įstatymo projektą ir jį pasirašys prezidentas, tai jis įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė papildomam bankų apmokestinimui ir tuo pačiu sustabdė Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto svarstymą.
Valdantiesiems reikalingi papildomi mokesčiai tam, kad į valstybės biudžetą surinktų papildomų pajamų, reikalingų kitąmet didinamoms kai kurioms išmokoms ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.
