Ilga ir komplikuota fizinių asmenų bankroto procedūra – tik papildoma našta eiliniams piliečiams, įsitikinęs advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Mantas Petkevičius.
Jo nuomone, sudėtinga fizinių asmenų bankroto procedūra lems ir didesnes administravimo išlaidas.
Kaip vertinate Seimo priimtą fizinių asmenų bankroto įstatymą?
Priimtas įstatymas sukelia dvejopų jausmų. Viena vertus, džiugu, kad pagaliau ir Lietuvoje atsirado fizinių asmenų bankroto reguliavimas. Kita vertus, panašu, kad Seimo priimtas įstatymas nėra tobulas. Įstatyme numatyta bankroto procedūra per daug komplikuota ir sudėtinga. Bankroto procedūros sudėtingumas neabejotinai lems ir didesnes administravimo sąnaudas.
Kokie esminiai pokyčiai laukia fizinių asmenų įsigaliojus šiam įstatymui?
Esminis pokytis yra tas, kad įstatymui įsigaliojus prasiskolinusiems fiziniams asmenims atsiras „antro šanso“ galimybė. Net nusikaltimą padaręs asmuo turi galimybę atlikti bausmę ir viską pradėti iš naujo. Prasiskolinę asmenys tokios galimybės neturėjo – vadovaujantis įstatymu skolos kuprą būtų reikėję nešti visą gyvenimą. Vis dėlto sudėtinga būtų teigti, kad priimtas įstatymas iš esmės ką nors pakeis daugeliui kreditorių. Tikėtina, kad minėti trūkumai lems, jog bankroto procedūra bus prieinama tik labai dideles skolas turintiems asmenims.
Kokių įstatymo pagrindinių trūkumų įžvelgiate?
Turbūt pagrindinis įstatymo trūkumas – sudėtinga ir komplikuota procedūra. Skolininkas turi parengti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, jame aprašyti priemones, kurios padės atkurti mokumą, numatyti, iš kur skolininkas gaus lėšų atsiskaityti su kreditoriais.
Tokį restruktūrizavimo planą sudėtinga parengti įmonėms, o ką kalbėti apie paprastus žmones. Panašu, kad įstatymų leidėjas rengdamas šį įstatymą bandė jį pritaikyti tik verslininkams, kurių skolos atsirado iš jų verslo, tačiau ne paprastiems eiliniams piliečiams. Procedūra ilga ir komplikuota, tačiau nauda – abejotina. Juk bankrutuojantis asmuo greičiausiai jau bus išbandęs visas galimas skolų grąžinimo priemones.
Kitas svarbus aspektas yra bankroto procedūros trukmė. Pagal įstatymą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė nei 5 metai. Kyla abejonių, ar šis 5 metų terminas ne per ilgas. Reikia sutikti, kad įstatymas neturi skatinti bankrutuoti – bankrotas turi būti paskutinė galima priemonė.
Su procedūros trukmės klausimu glaudžiai susijęs ir bankroto metu asmens gaunamų pajamų skirstymas, o būtent bankrutuojančio asmens uždarbio dalis, paliekama jo reikmėms. Teoriškai skolininkui turėtų būti paliekama tokia jo uždarbio dalis, kuri ne tik jam leistų išgyventi, bet ir skatintų jį dirbti ir daugiau uždirbti. Jei žmogui bus paliekami trupiniai, abejotina, ar jis bus suinteresuotas sąžiningai dėti pastangas uždirbti kreditoriams daugiau. Tikėtina, kad bankroto procedūrą skolininkas bandys tiesiog išlaukti.
Kokia yra riba, kai fizinis asmuo turėtų pradėti svarstyti bankroto galimybę?
Aiškios ribos, nuo kada bankrotas apsimoka, nėra. Pagrindinis klausimas – ar žmogus turi kitą galimybę. Jei jis gali grąžinti skolas savarankiškai, bankrotas jam nereikalingas. Jei skolų grąžinti neįmanoma, bankrotas gali būti vienintelė išeitis.
Įstatymas numato, kad bankroto byla galėtų būti keliama asmeniui, jei jo mokėtinų įsipareigojimų suma viršija 25 MMA. Šiuo metu tai yra 20 tūkst. litų. Vis dėlto procedūros sudėtingumas ir trukmė gali smarkiai sumažinti galimų bankrotų skaičių. Reikia suprasti, kad procedūros sudėtingumas gali būti nenaudingas ne tik skolininkams, bet ir kreditoriams. Jei įsiskolinimai yra 20–50 tūkst. litų dydžio, o procedūra truks 5 metus, tikėtina, kad administravimo sąnaudos gali pasiekti ar net viršyti skolos dydį.
Ar asmenims po bankroto bus lengva atsitiesti, grįžti į normalų gyvenimą ir galbūt net pradėti naują verslą?
Formaliai bankrutavę asmenys turės tokių pat galimybių plėtoti verslą. Vis dėlto turbūt tai labiausiai priklausys nuo paties bankrutavusio asmens ir visuomenės požiūrio į bankrotą. Kiekvienas bankrotas, ne tik fizinio asmens, turi ir tam tikrą neigiamą psichologinį poveikį. Be to, aplinkiniai bankrutavusį asmenį gali pradėti vertinti kaip nepatikimą, linkusį negrąžinti skolų. Aišku, toks neigiamas šleifas gali trukdyti ateityje.
Mindaugas SAMKUS
