Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Algirdas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo netikėtai sulaukęs pensininkės mamos skambučio.
„Sako, gavo dvi žinutes į telefoną, kad prisijungtų prie paskyros „Swedbank“ interneto banke ir kažką užpildytų, kitaip neva bus apribotas paslaugų teikimas. Pirma mintis – sukčiai. Juk tiek daug dabar apie juos kalbama.
Mano mama niekada nesinaudojo internetu ar juolab interneto banko paslaugomis. Ji tikrai neturi jokios paskyros. Logiška, kad bankas tokią informaciją turėtų žinoti ir nesiųstų SMS žinutės klientui, kuris prie interneto banko nėra nė karto prisijungęs“, – stebėjosi vyriškis.
Pasak jo, patikrinęs banko pranešimus oficialioje svetainėje taip pat nerado jokios informacijos, kad klientams siunčiamos kokios nors žinutės, tad įtarimai dar labiau sustiprėjo.
„Vis dėlto nesinorėtų, kad provincijoje gyvenanti mama liktų be galimybės atsiskaityti kortele ar išsigryninti pinigų bankomate. Todėl paskambinau bendruoju banko telefonu. Nustebau sužinojęs, kad tikrai bankas tokius raginimus išsiuntė. Net ir tuo metu, kai šalyje dar buvo nemenki karantino ribojimai.
Kaip ten bebūtų operatorė nuramino, kad atsakymus į anketos klausimus galima atsakyti ir telefonu. Taip ir perdaviau mamai“, – prisiminė vilnietis.
Tačiau, anot jo, netrukus jam vėl perskambino mama: pabandžius atlikti viską telefonu, banko konsultantai jai paaiškino, kad vis dėlto teks važiuoti į rajono centre esantį banko skyrių – kitaip sutvarkyti reikalo neįmanoma.
„Esu girdėjęs, kad yra kažkokie pinigų plovimo ir antiteroristiniai reikalavimai. Tačiau juk kalba eina apie 70 metų žmogų, kuris, be „Sodros“ pensijos, jokių pinigų negauna ir jokių įtartinų operacijų neatlikinėja.
O ką apie banką galvoti? Ne tik siunčia įtartinas žinutes nepasitikrinę, ar klientas turi interneto banką. Ne tik verčia važinėti keliasdešimt kilometrų į skyrių. Bet dar tą daryti rizikos grupės žmonėms pandemijos metu. Kažkoks absurdas“, – piktinosi Algirdas.
Siekia pažinti klientą
„Swedbank“ neatsakė, kokiam skaičiui pensininkų per karantiną išsiuntė žinutes su įspėjimu apriboti paslaugų teikimą ir būtinybe prisijungti prie interneto banko. Taip pat neatsakė, kiek pensininkų klientų, nesinaudojančių internetu, gavo tokias žinutes. Tačiau banko atstovai neslėpė, kad gali nutraukti paslaugas tiems, kas anketų neužpildo.
„Jeigu klientas nepateikia, vengia pateikti banko prašomą informaciją arba kliento pateikta informacija yra nepakankamai išsami, bankas gali atsisakyti vykdyti arba sustabdyti kliento piniginių operacijų ar sandorių vykdymą, kadangi to nedarydamas jis pažeistų teisės aktų reikalavimus“, – teigė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Tačiau anot jo, klientai gali į klausimus atsakyti telefonu, jei yra galimybė nustatyti jų tapatybę, tai yra, jei klientas naudojasi „Smart-ID“ ar kita nuotoline identifikavimo priemone. Tačiau jei kliento tapatybės nuotoliniu būdu nustatyti neišeina, klientas turi atvykti į klientų aptarnavimo padalinį, iš anksto prieš vizitą rezervavęs laiką.
„O informacijos pateikimas bankui yra svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, bankams galioja labai griežti teisiniai reikalavimai, kurie įpareigoja įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“. Šio principo įgyvendinimas yra susijęs su tarptautiniais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmais.
Pasaulyje pastaruoju metu suaktyvėjo įvairios saugumo grėsmės, buvo ir atvejų, kuomet naudojantis bankų sistemomis buvo finansuojami tokias grėsmes keliantys judėjimai. Bankai privalo užtikrinti, kad jų infrastruktūra nesinaudotų piktavaliai ir grėsmę kitiems asmenims keliantys asmenys.
Jei bankai šių reikalavimų nesilaikytų, jie gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti bendradarbiavimą su tokiais bankais“, – aiškina banko atstovas.
Dar, anot jo, svarbi priežastis yra ta, kad bankui rūpi pačių klientų ir jų sąskaitų saugumas.
„Turint aktualius duomenis, mums lengviau užtikrinti sąskaitų saugumą, užkirsti kelią neteisėtiems sukčių veiksmams, sustabdyti įtartinas pinigines operacijas ir tokiu būdu neleisti klientui patirti finansinius nuostolius. Tik pažinodami klientą galime geriausiai ginti jo interesus ir užtikrinti saugumą.
Mes nuolat atnaujiname informaciją apie savo klientus, nes turime teisinį įpareigojimą įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“. Išanalizavę jau užpildytas duomenų deklaracijas ir pastebėję, kad trūksta tam tikros itin svarbios informacijos, privalome gauti ją iš klientų“, – informacijos pateikimo svarbą aiškino S. Abraškevičius.
Jo teigimu, jeigu klientas nepateikia informacijos ar ji yra nepakankamai išsami, bankas gali atsisakyti vykdyti arba sustabdyti kliento piniginių operacijų ar sandorių vykdymą, kadangi to nedarydamas jis pažeistų teisės aktų reikalavimus. Be to, negavus reikiamos informacijos iš kliento, bankas gali svarstyti ir apie dalykinių santykių nutraukimą.
Kliento duomenų reikalauja įstatymas
Lietuvos bankas, komentuodamas šią situaciją, tikina, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme yra įtvirtintas reikalavimas finansų įstaigoms tinkamai pažinti savo klientus. Šiuo atveju bankas privalo nustatyti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybę, gauti informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną ir t.t.
„Siekdamas užtikrinti, kad kliento tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, finansų įstaigos privalo nuolat juos peržiūrėti ir atnaujinti.
Informacijos peržiūra ir atnaujinimas gali būti atliekamas įvairiais būdais, atsižvelgiant į kliento keliamas rizikas ir principinį įstatymo tikslą – užkardyti neteisėtai įgyto turto legalizavimą.
Bankas turėtų atsižvelgti į turimą informaciją apie klientą ir poreikį šią informaciją atnaujinti, analizuoti kliento keliamas pinigų plovimo rizikas ir vadovautis protingumo ir proporcingumo kriterijais“, – teigiama Lietuvos banko komentare.
