Į tokią nemalonią situaciją pakliuvo politikas Aleksej Persijanov, mokantis būsto paskolą bankui „Luminor“.
Jis papasakojo, kad prieš 2 metus, kylant palūkanoms, nutarė jas penkeriems metams užfiksuoti.
„Aš banko, kai fiksavau, klausiau, ar bus galima atfiksuoti. Jo, galima, sutarties keitimo mokestis – 200 eurų. Po 2 metų, kai pamačiau, kad nebeapsimoka taikyti fiksuotų palūkanų, paprašiau, kad grąžintų, kaip buvo.
Paprašė sumokėti 942,55 euro, neaišku, už ką. Pasakiau, kad išeisiu ir išėjau į „Swedbank“. „Luminor“ įkalė tas netesybas ir neatidavė paskolos „Swedbankui“, kol nesumokėjau“, – piktinosi vilnietis.
Nesugebėjo pagrįsti, tad teko grąžinti?
A. Persijanov naujienų portalui tv3.lt parodė susirašinėjimą su „Luminor“, kuriame bankas teigė, kad minėtas 200 eurų mokestis yra tik už sutarties keitimą.
Tačiau yra taikomas ir papildomas palūkanų atfiksavimo mokestis, kuris „keičiasi kiekvieną dieną“.
Tad sužinoti, kiek teks mokėti, galima tik palūkanų keitimo (atfiksavimo) dieną, kai „atsakingi darbuotojai apskaičiuos mokestį“. Vis tik bankas savo klientui taip ir nepateikė tikslaus šio mokesčio skaičiavimo.
Galiausiai A. Persijanov dėl šio nepagrįsto 942,55 euro mokesčio, kurį buvo priverstas sumokėti, pateikė skundą Lietuvos bankui (LB).
Po 3 mėn. trukusio ginčo „Luminor“ pasisiūlė kompensuoti klientui visas patirtas išlaidas, t. y. grąžinti jam į sąskaitą visą nurašytą sumą.
„Luminor“ bandė nusukti nuo manęs 1 tūkst. eurų už dalinai fiksuotos paskolos išankstinį grąžinimą refinansuojant.
Nusuko, bet dabar mielai siūlosi juos grąžinti. Jei ir jums norės primesti kokią nesąmonę, jūs niekada nesate per maži atstovėti savo interesus“, – pabrėžė A. Persijanov.
Kada ir kaip apskaičiuojamas mokestis
„Luminor“ komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė nurodė, kad dėl palūkanų tipo keitimo iš kintamų į fiksuotas klientai gali kreiptis bet kuriuo metu, būsto paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu.
Vis tik ji paminėjo, kad fiksuotos palūkanos turi sutartyje apibrėžtą galiojimo terminą.
„Fiksuota palūkanų norma gali būti nustatyta laikotarpiui iki 5 metų, bet ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui.
Jam pasibaigus palūkanos automatiškai keičiamos į kintamas palūkanas arba, šalių susitarimu, gali būti vėl fiksuojamos“, – aiškino B. Eimontaitė.
Anot jos, jei klientas nori fiksuotas palūkanas keisti į kintamas anksčiau šio termino arba paskolą refinansuoti, jis moka taisyklėse prie sutarties numatytą mokestį, kuris yra apskaičiuojamas pagal LB patvirtintą formulę.
Tačiau formulės pašnekovė taip ir nepateikė, taip pat neatsakė, kodėl mokėtina suma keičiasi kiekvieną dieną. Ji tik patikino, kad apie mokestį klientas yra įspėjamas iš anksto.
Vis tik plačiau konkrečios situacijos „Luminor“ atstovė negalėjo komentuoti dėl gyventojų duomenų apsaugos.
Kokių mokesčių bankai gali reikalauti
LB Komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Giedrius Šniukas pabrėžė, kad kreditoriai iš vartotojo gali reikalauti tik tokių su kredito sutartimi susijusių mokesčių, kurių taikymo ir apskaičiavimo tvarka yra nustatyta kredito sutartyse, t. y. dėl kurių sutarties šalys susitarė sudarydamos kredito sutartį.
Jis aiškino, kad visos sutarties sąlygos (palūkanų normos rūšis, dydis, apskaičiavimo tvarka, taikomi įkainiai dėl sutarties vykdymo, keitimo ar nutraukimo, jų apskaičiavimo tvarka ir pan.) turi būti nurodytos kredito sutartyje.
G. Šniukas atkreipė dėmesį, kad kredito sutartys būna didelės apimties, dažniausiai jas sudaro ir keli atskiri dokumentai, dėl to vartotojai turėtų būti atidūs ir prieš pasirašydami sutartį skirti pakankamai laiko susipažinti ir įvertinti visas nuostatas.
„Kredito sutartis reglamentuojantys teisės aktai taip pat nustato vartotojų teisę grąžinti kreditą anksčiau nustatyto termino ir apibrėžia sąlygas, kurioms esant kreditorius gali reikalauti kompensacijos už išankstinį kredito grąžinimą.
Tiek kredito išankstinio grąžinimo, tiek minėtos kompensacijos taikymo sąlygos privalo būti aiškiai ir glaustai nurodytos kredito sutartyse. Tiesa, praktikoje pasitaiko vartotojų ir kreditorių ginčų dėl to, ar kreditorius pagrįstai tokios kompensacijos reikalauja“, – neslėpė LB atstovas.
Ginčai su bankais – kaip pradėti ir kaip baigiasi?
G. Šniuko teigimu, jei vartotojas mano, kad galėjo būti pažeistos jo teisės, pirmiausia turi raštu kreiptis į kredito davėją ir pateikti savo reikalavimus.
Jei kredito davėjas netenkina vartotojo pretenzijos, klientas gali kreiptis į LB arba tiesiai į teismą.
„Kreipiantis į LB, vartotojas turi pateikti pagal nustatytas taisykles pasirašytą prašymą, ginčui aktualią kredito sutartį, susirašinėjimą su finansų rinkos dalyviu dėl kilusio ginčo bei kitus aktualius įrodymus.
Įprastai didžiausią reikšmę turi sudarytos kredito nuostatos ir informacija, kurią finansų rinkos dalyvis pateikė vartotojui“, – nurodė atstovas ir pridūrė, kad tokie ginčai išnagrinėjami per 90 d.
Anot jo, pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas taikiam ginčų sprendimui, tad LB aktyviai tarpininkauja ieškant kompromiso.
G. Šniukas skaičiavo, kad ginčų dėl kredito sutarčių pasitaiko nedaug: per pirmus penkis 2025 m. mėnesius buvo išnagrinėti 4 gyventojų prašymai, 2024 m. – 9.
„Teisiškai pagrįstų reikalavimų atveju ginčai dažniausiai yra užbaigiami taikiai ir ginčo nagrinėjimas nutraukiamas.
Pvz., 2024 m. taikiai baigėsi dažniau nei kas penktas dėl finansinių paslaugų teikimo kilęs ginčas“, – atskleidė LB atstovas.
Kintamų ir fiksuotų palūkanų skirtumai
„Luminor“ atstovė primena, kad imdami būsto paskolą klientai gali rinktis iš dviejų palūkanų normų rūšių: kintamų ir fiksuotų palūkanų. Ji aiškino, kad kintamą palūkanų normą sudaro banko marža ir kintama 3, 6 ar 12 mėnesių palūkanų bazė EURIBOR:
„Kintama palūkanų norma gali keistis priklausomai nuo situacijos rinkoje, t. y. dėl EURIBOR pokyčių palūkanos gali tiek mažėti, tiek didėti.“ Fiksuotų palūkanų dydis kiekvienam klientui nustatomas individualiai ir priklauso nuo kredito mokėjimo istorijos, kredito paskirties, įkeičiamo nekilnojamojo turto likvidumo ir pan., vardijo B. Eimontaitė.
Ji pridūrė, kad fiksuoti palūkanas ar ne – labai individualus sprendimas.
Visgi ji paminėjo, kad šiuo metu bazinės palūkanų normos mažėja, tad fiksuotas palūkanas renkasi labai nedidelė dalis klientų – mažiau nei 1 proc. naujai sudaromų būsto paskolų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
