Įsigydami kai kuriuos didesnius pirkinius, gyventojai neretai pasinaudoja ir lizingo galimybe, pavyzdžiui, pirkdami automobilį ar brangesnį telefoną, kompiuterį.
Tuo metu kalbintų kredito įstaigų atstovai vardija, kas lemia teigiamą kreditingumo istoriją, o ko daryti nevalia, jei kada nors sumąstysite iš banko pasiskolinti pinigų.
Gali paprašyti papildomų dokumentų
„Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad kiekvieno kredito įstaigos kliento situacija yra vertinama individualiai.
Pavyzdžiui, jei yra sprendžiama, ar klientui galima paskolinti pinigų būsto įsigijimui, iš pradžių tikrinamos kliento pajamos ir išlaidos, žiūrima, kokius finansinius įsipareigojimus jis turi, o taip pat peržiūrima ir kredito istorija.
„Taip pat remiamės Atsakingo skolinimo nuostatais, kurie numato, kad asmens finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. jo gaunamų pajamų.
Jeigu klientas automobilio lizingo mėnesio įmokas mokėjo laiku, tai įtakos mūsų sprendimui suteikti jam būsto paskolą nepadarys. Kiek atsargiau vertiname tuos klientus, kurie turi daugiau nei vieną vartojimo paskolą ar yra linkę naudotis prekių įsigijimo išsimokėtinai paslauga – galime paprašyti dokumentų, patvirtinančių šių kreditų paskirtį“, – kalbėjo E. Jurevičius.
Pasak jo, didesnę įtaką, kai yra vertinamas kliento mokumas, daro vadinamieji greitieji kreditai.
„Net jeigu jų apmokėjimas buvo sklandus, o pasiskolinta suma grąžinta laiku, tai kelia įtarimų, ar klientas tikrai geba atsakingai tvarkytis su savo finansais.
Bankas vertina visus klientų finansinius įsipareigojimus ir jų nevykdymą bei daro išvadas – ar skolos kartojasi dėl kliento neatsakingo požiūrio į mokėjimus, ar jos nulemtos finansinių sunkumų, kiek tikėtina, kad tokios skolos kartosis ateityje“, – teigė jis.
Tiesa, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jei klientas turi racionalų ir priimtiną paaiškinimą dėl buvusių skolų, bankas į tai visuomet atsižvelgia.
„Pavyzdžiui, klientas gali nežinoti apie nedidelės skolos susidarymą, nes nebuvo informuotas, kai buvo nutrauktos paslaugų sutartys ir pan.
Visgi skolos perdavimas antstoliams dažniausiai rodo reikšmingą ir ilgalaikį finansinių įsipareigojimų nevykdymą, o tai vertinama itin rimtai“, – aiškino jis.
Tad jei planuojate kreiptis į banką dėl, tarkime, būsto paskolos, kredito įstaigos atstovas rekomenduoja, kaip įmanoma anksčiau susipažinti su savo arba abiejų partnerių (jei paskola imama kartu su antrąja puse) kredito istorijomis.
„Jeigu klientai turi tam tikrų įsiskolinimų ar vėluojančių mokėjimų, geriausia ką jie gali padaryti – kuo greičiau juos padengti.
Užgesinus gaisrus, reikėtų išsiugdyti įprotį finansinės higienos laikytis nuolatos – t. y. realistiškai įvertinti savo galimybes prieš įsigyjant didesnius pirkinius ar finansiškai įsipareigojant, laiku sumokėti įvairias ryšio, interneto, komunalinių paslaugų sąskaitas ir turimų paskolų įmokas“, – patarė E. Jurevičius.
Tikrina, kaip mokate mokesčius
„Swedbank“ banko atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė antrina, kad jei klientas laiku vykdė finansinius įsipareigojimus, bijoti dėl savo kreditingumo istorijos nevertėtų.
Tad jei pirkote daiktą su lizingo paslauga ir sumokėjote įmokas laiku, tikėtina, kad tai taip pat bus teigiamas veiksnys jūsų kreditingumo istorijoje.
„Laiku vykdomi įsipareigojimui, ar tai būtų lizingo sutartyje numatyti įsipareigojimai ar kiti finansiniai įsipareigojimai, yra požymis, kad klientas sugeba atsakingai elgtis su savo finansais ir pareigingai laikosi prisiimtų įsipareigojimų“, – kalbėjo ji.
Tačiau kiekvienam gyventojui rekomenduojama gerai pagalvoti, ar jis sugebės laiku sumokėti visas įmokas.
„Pirkimo išsimokėtinai paslaugos yra laikomos kreditu, kaip ir bet kuri kita banko ar kitos bendrovės suteikta paskola. Įrašai apie pirkimą išsimokėtinai kredito istorijai nekenkia, tačiau asmuo, kurio kredito istorijoje yra įrašų apie nevykdytus finansinius įsipareigojimus, yra laikomas mažiau patikimu ir rizikingesniu, todėl pasiskolinti didesniems pirkiniams ateityje gali būti sudėtingiau“, – priminė D. Taučkėlaitė.
Banko atstovė užsimena, kad informaciją apie kliento kredito istoriją teikia ne tik finansinės institucijos, bet ir telekomunikacijų bendrovių ar komunalinių paslaugų tiekėjai, o taip pat kai kurių kitų juridinių asmenų atstovai.
„Todėl kredito istorijai įtaką gali daryti bet kokie įrašai apie pradelstą terminą, per kurį reikėjo padengti įsiskolinimą, pavyzdžiui, už telefono sąskaitą.
Kredito istorijoje atsispindi ir kredito kortelės naudojimas bei mokamos palūkanos, tačiau neigiamos įtakos tai gali turėti tik tuo atveju, jei palūkanos nesumokamos laiku, vėluojama padengti kredito dalį“, – paaiškino ji.
O jei skolinatės būstui, pasak kredito įstaigos atstovės, paskolos sąlygas gali pasunkinti bloga sutuoktinio ar partnerio kredito istorija.
„Yra situacijų, kai vertinamos ir nesusituokusios poros narių kredito istorijos, pavyzdžiui, kai pora nori gauti bendrą paskolą būstui, vartojimo kredito atveju – kai partneriai kartu kreipiasi dėl kredito“, – pasakoja D. Taučkėlaitė.
Tuo metu SEB atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė vardija, kad kredito įstaiga sprendžia, kam paskolinti pinigų, pagal savo vertinimo kriterijus, o ne kitų institucijų sudaromu gyventojo kredito reitingu.
„Kiekvieno iš mūsų kreditingumą sudaro tiek finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto, vartojimo paskolų, lizingo mokėjimo drausmingumas, tiek įsiskolinimų įvairiems paslaugų teikėjams ar įstaigoms apžvalga – tarkime, už elektrą, šildymą, telekomunikacijų paslaugas, šiukšlių išvežimą“, – sakė ji.
Kai klientas kreipiasi dėl paskolos, pasak banko atstovės, vertinamos kliento finansinės galimybės, pajamų tvarumas, kredito istorija.
„Ar klientas turi arba yra turėjęs skolų, kaip vykdo savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, jei asmuo šiuo metu vėluoja vykdyti kitus savo prisiimtus įsipareigojimus, tai blogina kliento kredito istorijos įvertinimą.
Taip pat vertinami ir kiti turimi finansiniai įsipareigojimai, atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. ir pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti“, – kalbėjo I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad kliento kredito rizikos reitingo nustatymui turimų vartojimo ar lizingo sutarčių kiekis, jų dažnumas nedaro įtakos.
„Kliento kredito rizikos reitingui įtaką turi savalaikis įsipareigojimų vykdymas, t. y. mokėjimų vykdymo istorija.
Nesvarbu, kiek sutarčių būtų, jeigu klientas netinkamai (pradelsdamas) vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tai turės neigiamos įtakos nustatant jo kredito rizikos reitingą naujo kredito suteikimo metu“, – paaiškino J. Ivaška.