Visų trijų Baltijos šalių ekonomikos antrą ketvirtį viršijo daugumos ekonomistų lūkesčius. Po ilgos pertraukos pasirodė pirmieji augimo ženklai, metinio augimo nefiksavo tik Latvija. Ekonomistai pažymi, kad laiku namų darbus atlikusią Estiją kitoms kaimynėms pasivyti sunkmečiu bus sunkiau, rašo „Verslo žinios“.
Estijos ekonomika antrą ketvirtį po pusantrų metų pertraukos fiksavo 3,5 proc. metinį augimą – didžiausią, palyginti su Lietuvos fiksuotu 1,1 proc. arba Latvijoje buvusiu nuosmukiu 3 proc..
Analitikai pažymi, kad Baltijos šalys jau kyla iš duobės, tačiau iššūkių dar bus, juolab kad dabartinę statistiką lemia ir prasta 2009 m. palyginamoji bazė.
Trijulės ūkiuose vyrauja panašios tendencijos – BVP kelia atsigaunantis eksportas, tačiau vidaus vartojimas vis dar išlieka menkas. Vis dėlto Estijos, nuo kitų metų tapsiančios euro zonos nare, BVP augimas yra ne tik didžiausias Baltijos šalyse, bet kol kas ir antras pagal dydį ES.
„Visi mes pavydime Estijai, nes ji geriausiai susitvarkė šiuo laikotarpiu. Jie dar prieš krizę geriau tvarkėsi su valstybės finansais, jų viešasis sektorius jau senokai drausmingiau ir efektyviau tvarkomas nei pas mus“, – "Verslo žinioms" sakė Rimantas Rudzkis, DnB NORD banko vyriausiasis analitikas.
Lietuvoje eksportuojanti pramonė atsigauna, eksporto rodikliai kyla penktą mėnesį iš eilės.
„Mūsų eksportas auga, kaip ir Estijos – nė kiek ne blogiau. Bet lūkesčiai čia yra daug blogesni. Tai susiję su daug prastesniu valstybės valdymu. Ar mes galime pasakyti, kas bus per artimiausius metus? Niekas nežino. Nėra aiškaus plano“, – šalies problemą nurodo p. Rudzkis.
Dar viena kliūtis yra neefektyvus viešasis sektorius, sunkmečiu jį pertvarkyti bus labai sunku, esą nors kažkokia pertvarka vyksta, procesai juda vangiai ir rezultatų nė nematyti.
Lietuvos ekonomika vis dar kenčia nuo labai mažo vidaus vartojimo, nedarbo lygis didžiulis, o tai esą gali lemti, kad šalies atsigavimas bus lėtas ir vangus.