„Regioninė balansavimo pajėgumų rinka kuriama siekiant padidinti tiekėjų skaičių, konkurenciją ir sukurti tinkamas sąlygas naujoms investicijoms į balansavimui reikalingų pajėgumų infrastruktūrą“, – pranešime trečiadienį teigė „Litgrid“.
Liepos mėnesį „Litgrid“, AST ir „Elering“ kartu su viešąjį pirkimą laimėjusiomis Vengrijos IT bendrove „Navitasoft“ ir Belgijos programinės įrangos įmone „N-SIDE“ pasirašė sutartį dėl šios platformos kūrimo.
„Navitasoft“ ir „N-SIDE“ sukurs ir įdiegs reikalingus IT sprendimus ir integracijas su kitomis sistemos valdymo platformomis.
„Litgrid“ teigimu, balansavimo pajėgumų rinka kuriama Baltijos šalimis kitų metų vasarį rengiantis su kontinentine Europa sinchronizuoti elektros tinklus ir savarankiškai valdyti sistemų dažnį, taip pat augant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai.
„Po sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais Baltijos šalys veiks kaip bendras dažnio valdymo blokas ir balansavimo pajėgumų paslaugas užsakys kartu“, – nurodė „Litgrid“.
Bendrovių skaičiavimu, nuo 2025 metų, pradėjus veikti Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinkai, joje kasdien bus užsakoma apie 1,6 tūkst. megavatų (MW) balansavimo pajėgumų.
Lietuva kartu su Latvija, Estija iki šiol veikia rusiškoje IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Planuojama, kad Baltijos šalių tinkai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną.
