Vilniaus biržos pavyzdys rodo, kad situacijai pakeisti iš esmės gali pakakti ir vienos didelės įmonės atėjimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Didžiausias šuolis – Vilniaus biržoje
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius likvidumas Baltijos šalių biržose pastebimai išaugo. Nuo 2021 m. sausio iki rugsėjo akcijų prekybos apyvarta trijose „Nasdaq Baltic“ biržose sudarė 653 mln. eurų.
„Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė, pažymi, kad tai ne tik 90 proc. pranoko to paties laikotarpio 2020 m. apyvartą, bet ir gerokai viršijo visą pernykštę apyvartą, kuri sudarė 469 mln. eurų.
„Labiausiai investuotojų aktyvumas išaugo Vilniaus vertybinių popierių biržoje − čia per devynis šių metų mėnesius, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, bendra sandorių suma padidėjo 2,5 karto“, − sako V. Lapė.
Pasak jo, tai lėmė, kad Vilniaus biržos apyvartos dalis bendrame Baltijos biržų kontekste pasiekė 45 proc. ir tik nestipriai atsiliko nuo Talino biržos, kurios dalis per palyginamąjį laikotarpį sudarė 52 proc.
Palyginimui, 2018−2020 m. laikotarpiu Talino birža pagal savo apyvartą beveik du kartus lenkė Vilniaus biržą.
„Ignitis grupės“ efektas
Investavimo ekspertai pastebi, kad pagrindinė aktyvumo augimo Vilniaus biržoje priežastis – „Ignitis grupės“ debiutas biržoje praėjusiųjų metų spalį. Šios bendrovės akcijomis buvo prekiauta aktyviausiai ir jos sudarė apie 65 proc. viso apyvartos prieaugio per devynis šių metų mėnesius.
„Bendra sandorių suma „Ignitis grupės“ akcijomis per minėtą laikotarpį sudarė apie 117 mln. eurų. Tai rodo, kad „Ignitis“ turi galimybę išlaikyti likvidžiausios bendrovės Baltijos biržose statusą ir artimiausioje ateityje“, − komentuoja V. Lapė.
Žvelgiant bendrai, padidėjęs likvidumas rodo išaugusį vietinės rinkos populiarumą bei bendrą investavimo aktyvumo augimą. Tai sudaro prielaidas tolesniems teigiamiems pokyčiams, pavyzdžiui, naujų narių atėjimui į Baltijos biržas ar čia jau esančių bendrovių ketinimams išnaudoti biržas kapitalo pritraukimui.
Aktyvią prekybą lėmė bankų akcijos
Pasak specialisto, nors aktyvumo augimas „Nasdaq Baltic“ biržose stebėtas nuo šių metų pradžios, apyvartos ženkliai šoktelėjo rugpjūčio mėnesį, keturgubai pranokdamos praeitų metų rezultatus.
Dar aktyvesnė prekyba fiksuota rugsėjį, kai akcijų apyvarta perkopė 130 mln. eurų bei viršijo iki tol rekordiniu laikytą rugpjūtį, per kurį buvo suprekiauta akcijų už 93 mln. eurų. Prie išaugusio aktyvumo labiausiai prisidėjo trijų Baltijos šalių bankų – Šiaulių banko, LHV ir „Coop“ – akcijos.
„Rugsėjo mėnesį kiekvieno šių bankų vidutinė dienos akcijų apyvarta siekė daugiau kaip 1 mln. eurų. Be to, išskirtinis investuotojų dėmesys bankų akcijoms pasireiškė ne tik išaugusiu prekybos aktyvumu, bet ir reikšmingais šių akcijų kainų pokyčiais, kai, atrodo, nesustabdomą jų kainų augimą, ypač Estijos bankų, pastaruoju metu pakeitė kainų korekcijos tendencija“, − komentuoja V. Lapė.
1 mlrd. eurų – ne riba
Kaip pastebi investavimo ekspertai, jei panašus aktyvumas išliks iki metų pabaigos, metinė Baltijos biržų apyvarta priartės prie 1 mlrd. eurų.
Tai apie du kartus pranoktų 2020 m. ir taptų didžiausia apyvarta nuo pat 2009 m. Tiesa, vertinant „Nasdaq Baltic“ istoriją, ši suma nėra riba. Rekordinio likvidumo laikotarpiu 2005–2007 m. Baltijos biržų metinės akcijų apyvarta bendrai viršijo 2 mlrd. eurų.
„Puikias prielaidas tolesniam vietos biržų aktyvumo augimui sudaro palyginti dideli ir toliau augantys finansiniai ištekliai. Pavyzdžiui, šalies gyventojų indėliuose laikomos sumos nuo 7 mlrd. eurų 2007 m. yra išaugusios iki daugiau kaip 19 mlrd. eurų šiuo metu. Per palyginamąjį laikotarpį apie 10 kartų išaugo ir pensijų fonduose sukauptos gyventojų lėšos, kurios šiuo metu viršija 5 mlrd. eurų“, − sako banko atstovas.
Sąlygos naujiems debiutams
V. Lapė pabrėžia, kad daugiausia įtakos likvidumo padidėjimui galėtų padaryti naujų bendrovių atėjimas.
Po „Ignitis grupės“ debiuto „Nasdaq Baltic“ sulaukė trijų nedidelių Estijos bendrovių viešųjų akcijų platinimų – „Saunum“ praėjusių metų pabaigoje ir „Bercman Technologies“ bei „ELMO Rent“ šių metų vasarą.
„Visų šių trijų bendrovių akcijomis yra prekiaujama nereguliuojamoje „First North“ rinkoje, orientuotoje į mažesnius ir jaunesnius verslus. Bendra šių trijų įmonių akcijų apyvarta siekė apie 7 mln. eurų šiais metais. Tai – nedidelis, tačiau teigiamas impulsas Baltijos biržų aktyvumui“, − komentuoja V. Lapė.
Šiuo metu vyksta pirmasis nuo 2017 m. pirminis viešas akcijų platinimas Rygos biržoje – nelicencijuota finansinių paslaugų bendrovė „Delfingroup“, kuri tikisi pritraukti 12,8 mln. eurų.
Pasak „Swedbank“ atstovo, biržose jau esančių įmonių antriniai akcijų platinimai taip pat skatina likvidumo augimą. Tuo šiemet aktyviai naudojosi Talino biržos bendrovės. Nekilnojamo turto fondas „EfTEN“, LHV bankas ir jūros susisiekimo kompanija „Tallink“ jau įgyvendino, atitinkamai, 15 mln. eurų, 25 mln. eurų ir 35 mln. eurų siekusius antrinius akcijų platinimus, o „Arco Vara“ jį vykdo šiuo metu.
Paskutinis Vilniaus biržos bendrovės antrinis akcijų platinimas įvyko 2018 m. bendrovei „Auga“ išplatinus akcijų už 36 mln. eurų.
„Aišku, didžiausiu šių metų debiutu turėtų tapti bendrovės „Enefit Green“ pirminis viešas akcijų siūlymas, kuris startavo spalio pradžioje. Bendrovė planuoja išplatinti akcijų už iki 175 mln. eurų siekiančią sumą. Jei platinimas bus sėkmingas, jo įtaka Baltijos biržų likvidumui galėtų būti panaši, kaip ir „Ignitis grupės“ atveju“, − teigia V. Lapė.
