Valstybėse, kurios turi įsivedę eurą, nedarbo lygis liepos mėnesį buvo 7,5 proc. ir išliko tokio paties lygio, koks buvo fiksuotas ir birželį. Palyginti su 2018 m. liepa jis sumažėjo 0,6 proc. punkto. Euro zonoje šis rodiklis yra geriausias nuo pat 2008 m.
Visose 28-iose ES valstybėse nedarbo lygio rodiklis nuo praėjusio mėnesio taip pat išliko stabilus, tačiau nuo praėjusių metų liepos, sumažėjo 0,5 proc. punkto. Visoje ES šis rodiklis išlieka mažiausias nuo pat 2000 m., kai tik buvo pradėtas matuoti.
Paprastai kalbant, sumažėjęs nedarbas reiškia, kad daugiau gyventojų turi vienokių ar kitokių pajamų, kurias išleidžia vartojimui ir taip skatina šalių ekonomiką. Kita vertus, darbuotojų trūkumas gali lemti didesnes verslo išlaidas atlyginimams, o dėl to gali didėti verslo parduodamų prekių ir paslaugų kaina.
Tarp bendrijos šalių narių mažiausias nedarbas liepą fiksuotas Čekijoje (2,1 proc.) ir Vokietijoje (3 proc.). Didžiausią nedarbą turėjo Graikija (17,2 proc.) ir Ispanija (13,9 proc.).
Palyginti su 2018 m. liepa, nedarbas mažėjo 25-iose ES valstybėse, o didėjo tik Liuksemburge (nuo 5,6 iki 5,7 proc.) Lietuvoje (nuo 6,1 iki 6,4 proc.) ir Švedijoje (nuo 6,3 iki 6,8 proc.).
Lietuvos statistikos departamento duomenis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinė alga į rankas Lietuvoje buvo beveik 818 eurų. Tai yra 13,3 proc. didesnė nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Ekonomistų vertinimų, prie tokio spartaus didėjimo prisideda ir darbuotojų trūkumas.
Lietuvos verslininkams trūksta darbuotojų
Dėl nedidelės darbuotojų pasiūlos Lietuvos verslas pastaruoju metu neretai skatina įgyvendinti laisvesnę darbuotojų iš trečiųjų šalių politikai. Darbuotojų itin trūksta transporto, statybų ir kai kuriuose kituose mūsų šalies verslo sektoriuose.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius tv3.lt neseniai komentavo, kad dabartinė mūsų migracijos politika ir jos įgyvendinimo priemonės neužtikrina tinkamų sąlygų pritraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių į Lietuvoje kuriamas darbo vietas, jeigu jos negali būti užpildytos darbuotojais iš Lietuvos ir ES valstybių.
„Migracijos ir leidimų dirbti procedūros yra per daug sudėtingos ir painios, procesai per ilgi, egzistuojanti tvarka nėra pritaikyta įvertinti skirtingų rinkos aspektų ir poreikių.
Esama migracijos politika ne tik apsunkina Lietuvoje veikiančių įmonių veiklos ir plėtros galimybes, bet ir neprisideda prie šalies konkurencingumo siekiant pritraukti tiesiogines užsienio investicijas“, – aiškino direktorius.
Trūksta statybininkų, NT brangs
NT bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis portalui tv3.lt pasakojo, kad kai kurių specialybių darbuotojų trūksta taip, kad jų poreikio nepatenkina ir įvežami specialistai iš kitų šalių. Dėl to itin brangsta kai kurie darbai ir galutinė statybų kaina.
„Statistikos departamentas sako, kad brangimas yra 4 proc. Bet iš tiesų kai kurie darbų brangimas procentais – dviženklis. Akivaizdu, kad darbai nei iš šio, nei iš to taip nebrangsta. Tiesiog trūksta žmonių, nėra kam daryti tų darbų. O kai nėra, tai tiesiog dar dirbantys su mielu noru pakelia kainas“, – komentavo verslininkas.
Anot jo, šios problemos nesprendžia nei Lietuvos dirbantieji, nei darbininkai, atvažiuojantys iš Baltarusijos ar Ukrainos. Esą daug žmonių, kurie anksčiau dirbo statybose Lietuvoje, išvažiavo į kitas šalis arba susirado geresnius darbus.
Paklaustas, kad galbūt atlyginimai yra per maži ir dėl to žmonės išvažiuoja, A. Avulis kalbėjo:
Jeigu lyginti su Skandinavijos šalimis, tai taip. Akivaizdu, kad lietuviški atlyginimai, yra galbūt du ar tris kartus mažesni. Bet iš kitos pusės, yra ir čia galimybė užsidirbti. Yra uždirbančių ir dukart daugiau nei vidutinė alga.
Statybose nesunku uždirbti – kiek dirbi, tiek ir uždirbi. Paklijuosi plytelių ne 1 kvadratinį metrą, o 5 ir uždirbsi 5 kartus daugiau. Jeigu nelabai moki dirbti ir tą vieną kvadratą sudėtinga bus išklijuoti.“
Verslininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors atlyginimai Skandinavijoje didesni, ten ir būsto kainos du – tris kartus didesnės nei mūsų šalyje. Anot jo, galbūt per 10–20 metų supanašės tiek statybininkų atlyginimai, tiek NT kainos.
Jeigu algos staigiai tiek išaugtų, tektų gerokai branginti ir būstą, lietuviai jo neįpirktų. Tuomet statybų bendrovės negautų pajamų ir tada iš viso turėtų atleisti darbuotojus:
„Tai būtų totali krizė. Neturėsi už ką atlyginimų mokėti, bedarbių bus šimtai tūkstančių. Taigi, paprastai kainų ir algų vienodėjimas būna laipsniškas procesas. Nelabai patinka, kai kainos didėja, bet yra kaip yra.“
A. Avulis pripažino, kad nors vidutinė alga Lietuvoje auga apie 10 proc., gali būti, kad dalis darbuotojų to nepajunta. Tačiau kai kuriems alga didėja ir po 20–30 proc.
Verslininko teigimu, šiuo metu statybose labiausiai juntamas fasadų šiltinimo specialistų, betonuotojų, mūrininkų ir kai kurių kitų profesijų darbuotojų.
