Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę pranešė, kad daug skrydžių maršrutų Vyriausybė dar nepasiruošusi atnaujinti. O ir pasirinktos kryptys tikrai nebus vykdomos šalyse, kurios netaikė karantino režimo arba yra koronaviruso židiniai.
Skrydžio metu keleiviai privalės dėvėti kaukes
Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ portalui tv3.lt patvirtino, kad nuo gegužės 13 dienos planuoja pradėti vykdyti skrydžius į Frankfurtą. Bilieto kaina iš Vilniaus į Frankfurtą, į vieną pusę prasideda nuo 47,14 euro.
„Planuojame, kad skrydžiai vyks tris kartus per savaitę – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Tokį skrydžių tvarkaraštį planuojame vykdyti iki gegužės 31 dienos. Vėliau turime planų tvarkaraštį keisti“, – teigė bendrovės atstovė Neda Jaafari.
Paklausta apie keleivių saugumo užtikrinimą, oro linijų atstovė tikino, kad bendrovė parengė keleiviams rekomendacijas.
„Rekomenduojame keleiviams viso skrydžio metu dėvėti apsauginė kaukę, tinka tiek medicininės, daugkartinės medžiaginės ar šalikas, kuris uždengtų burną ir nosį. Taip pat apsaugines kaukes dėvės ir skrydžio palydovai.
Kalbant apie saugaus atstumo užtikrinimą, užtikrinsime, kad keleiviai sėdėtų toliau vienas nuo kito negu sėdi įprastai. Be to, tai padaryti bus paprasčiau, nes kol kas susidomėjimas skrydžiais nėra didelis.
Apie visas rekomendacijas informuosime keleivius prieš skrydį SMS žinutėmis arba elektroniniais laiškais“, – tvirtino bendrovės atstovė N. Jaafari.
Nors Vokietijos skrydžių bendrovė jau ruošiasi skrydžiams Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas patikino, kad kol kas oro uostai nėra gavę oficialių patvirtinimų dėl pradedamų skrydžių
„Turime žinių, kad dalis oro linijų kol kas tik preliminariai planuoja pirmuosius skrydžius vykdyti nuo gegužės mėnesio vidurio ir vėliau.Tačiau ne visi oro bendrovių vykdomi maršrutai bus atnaujinami tuo pačiu metu.
Be to skrydžių atnaujinimui būtinos bent trys pagrindinės aplinkybės. Pirmiausia šimtaprocentinis tiek oro uostų, tiek oro bendrovių pasiruošimas keleivių saugumo užtikrinimui; skrydžių ir keliavimo ribojimų panaikinimas, planas skrydžių atnaujinimui, jį paruošti turi pačios oro bendrovės. Jei bent vienos iš aplinkybių nėra – skrydžiai negalės būti atnaujinti“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas.
Aviacijos pasaulyje chaosas
Aviacijos specialistas Simonas Bartkus socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įžvalgomis apie tai, su kokiais šiuo metu iššūkiais susiduria ir dar susidurs aviacijos pasaulis. Anot jo, dabartinę situaciją galima apibūdinti vienu žodžiu – bardakas.
„Kaip ir prognozavau, įėjimas į apribojimus yra lengvesnis, negu išėjimas iš jų. Draudimas vykdyti skrydžius buvo įvestas be jokio tarpusavio koordinavimo, skirtingos šalys ribojimus įvedė skirtingai.
Kaip ir galima tai pateisinti – veikti reikėjo greitai, o Europos Sąjungos (ES) biurokratinis mechanizmas neturėjo nei politinio pasitikėjimo, nei noro imtis iniciatyvos koordinuoti.
Vyliausi, kad ES kažkaip susiims ir sukoordinuos bent kelionių atlaisvinimą ES viduje, bet nieko panašaus neįvyko. Ir turbūt jau neįvyks“, – rašo specialistas.
Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje veikia du ribojimai.
„Pirmasis draudžia vykdyti skrydžius. Lietuva tokius ribojimus įvedė balandžio pradžioje, nuo tada keleiviams skrydžiai gali būti vykdomi tik išskirtiniais atvejais.
Taip pat draudžiamas žmonių judėjimas, kuris galioja nuo karantino paskelbimo. Į Lietuvą gali atvykti tik rezidentai. O Lietuvos piliečiai irgi negali išvykti iš šalies be rimtos priežasties. Atvykę ar sugrįžę į Lietuvą privalo praleisti 14 dienų saviizoliacijoje. Draudimai bus pakoreguoti, tačiau kada ir kaip, neaišku“, – komentuoja aviacijos specialistas.
S. Bartkaus teigimu, tikėtina, kad bus atšauktas pirmasis draudimas, tačiau jeigu antrasis liks nepakeistas, tai skrydžiai vyks, bet nebus žmonių, galinčių tais skrydžiais naudotis. Todėl tikėtina kad antrasis draudimas bus koreguojamas ir laisvinamas, bet, neaišku, kokiu mastu.
Mažesniems oro uostams teks užsidaryti?
„Visi skrydžiai iš Lietuvos yra tarptautiniai, tad ribojimai galioja ir kitoje pusėje. Tų ribojimų yra daug ir skirtingų. Pavyzdžiui, Austrijoje ir Didžioji Britanija jokių ribojimų neturi. Lenkija apskritai neleidžia kirsti sienos. Tokie skirtingi pavyzdžiai rodo, kad reikia suderinti judėjimo ribojimus abiejose pusėse.
Taip pat daugelis oro linijų bendrovių neturi aiškaus plano kaip reikės grįžti į rinka. Didelė dalis bendrovių, kol kas visiškai nepakeitė tvarkaraščių. Atrodo, kad vieną vieną viskas ims ir paprastai grįš į senas vėžias. Tačiau taip nebus. Dalis oro linijų bendrovių atleido darbuotojus ir išardė lėktuvus.
Apie 18 proc. viso pasaulio lėktuvų daugiau niekada nebeskris. Todėl tos įmonės jau nebeturi galimybių skrydžius vykdyti tokiu mastu, kokiu vykdė prieš koronaviruso pandemiją.
Be to, atnaujinę skrydžius oro linijų bendrovės dairysis į didžiuosius šalių oro uostus. Todėl mažesnieji oro uostai neteks skrydžių. Gali būti, kad pavyzdžiui Lietuvoje Palangos oro uostui prireiks 5 metų, kol jis susigrąžins skrydžių pasiūlą. Gali būti, kad daliai mažesnių oro uostų žiemai teks užsidaryti, nes nebus reikalo juose valyti sniegą ir laikyti įjungtas lempas“, – teigia S. Bartkus.
Galima skristi nuo gegužės 4 d. laikantis rekomendacijų
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė nuo gegužės 4 dienos panaikino skrydžių draudimą. O Sveikatos ministerija, atsižvelgdama į priimtą sprendimą, patvirtino rekomendacijas, kurių privalės laikytis tiek skrydžius vykdančios įmonės, tiek patys keleiviai.
Tarptautinių skrydžių organizatoriams ir vežėjams, organizuojantiems ir vykdantiems tarptautinius skrydžius rekomenduojama organizuoti keleivių susodinimą lėktuvo salone šachmatiniu principu ir užtikrinti, kad vyresni nei 6 metų keleiviai dėvėtų apsaugines veido kaukes arba apsaugines veido priemones viso skrydžio metu.
Jiems taip pat nurodyta užtikrinti, kad skrydžių metu dirbtų tik darbuotojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių, pavyzdžiui, sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan., ir darbuotojų sveikata būtų nuolat stebima.
Skrydžių organizatoriai ir vežėjai turės užtikrinti galimybę skrydžio metu tinkamai keleivių rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai, esant poreikiui aprūpinti dezinfekcinėmis servetėlėmis.
Jeigu skrydžio metu pasireikštų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai – karščiavimas, liga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, skrydžių organizatoriams ir vežėjams rekomenduojama informuoti priimančios šalies kompetentingas institucijas PSO Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių nustatyta tvarka.
Tarptautinių oro uostų antžeminės tarnybos įpareigojamos prie įėjimo į oro uostą matuoti kiekvieno keleivio temperatūrą ir vertinti dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomų pasireiškimo.
Jei keleiviui nustatomi ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai (karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas), tokiems keleiviams turi būti neleidžiama skristi.
Antžeminės tarnybos turės užtikrinti, kad keleivių registravimo skrydžiui metu prie registravimo stalų tarp keleivių ir registraciją vykdančio asmens būtų išlaikomas saugus, ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas. Oro uosto pastato viduje matomose vietose turi būti pateikta informacija keleiviams apie asmens higienos laikymosi būtinybę ir privalomą apsauginių veido kaukių arba apsauginių veido priemonių dėvėjimą viešose vietose.
Taip pat turi būti užtikrinta galimybė keleiviams dezinfekuoti rankas: aprūpinti rankų dezinfekcijai reikalingu skysčiu sanitarinius mazgus, vietas prieš patenkant keleiviams į oro uosto pastatą ir prieš įlipant į lėktuvą.
Sprendime nurodyta užtikrinti keleivių patekimą į orlaivį, išlaikant ne mažiau kaip 1 metro atstumą tarp keleivių. Išimtis taikoma šeimos nariams.
Jei į orlaivį vežama autobusu, būtinas autobuso valymas ir dezinfekcija po kiekvieno keleivių vežimo.
Antžeminės tarnybos taip pat įpareigojamos užtikrinti, kad darbo vietose dirbtų tik darbuotojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių ir darbuotojų sveikata būtų nuolat stebima.Jeigu susirgimo požymiai pasireiškia, tokie darbuotojai turės būti nedelsiant nušalinami nuo darbo.
Antžeminių tarnybų darbuotojų kūno temperatūra turės būti matuojama iškart atvykus į darbo vietą, darbdaviai turės neleisti dirbti darbuotojams, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu. Išimtis taikoma tik darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu.
Į oro uostus atvykę keleiviai taip pat turi laikytis tam tikrų taisyklių. Vyresni nei 6 metų keleiviai viso buvimo oro uosto patalpose metu turės privalomai dėvėti apsaugines veido kaukes arba apsaugines veido priemones, o laukimo salėse laikytis saugaus, ne mažesnio nei 2 metrų atstumo. Šis įpareigojimas netaikomas šeimos nariams.
Keleiviai, kuriems privaloma izoliacija, ir kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, skristi negalės.
