Pretendentas į ministro postą, be kita ko, norėtų, kad nuo 2025 metų visuose šalies miestuose viešasis transportas būtų varomas tik elektra, būtų rūšiuojamos maisto atliekos.
„Nėra nė vieno mokesčio, kurį matyčiau, kad reikia sumažinti aplinkosaugoje. Ir turbūt nepasiūlysiu per kadenciją nė vieno tokio mokesčio. Aplinkos taršos mokesčius kai kuriais atvejais reikia indeksuoti. Pramonė turi žinoti, kad ji bus priversta keistis į žalesnę, o surinktos pajamos iš taršos mokesčių bus skiriamos toms besikeičiančioms“, – BNS teigė S. Gentvilas.
Pasak jo, kai kurie mokesčiai neskatina pramonės tvarkyti atliekų, naudoti ekologiškų pakuočių ar švarių energetinių išteklių: „Nes kartais pigiau išmesti į atmosferą teršalus negu statyti apsaugas. Kartais gamintojams pigiau pasirinkti pakuotę, kuri neperdirbama, o gali būti tik sudeginama, o ne rinktis mokestine prasme skatinamą ekologiškesnę pakuotę“.
S. Gentvilas pabrėžė, kad žemės ūkyje naudojama per daug trąšų.
„Amonis stipriai apmokestinamas Vakaruose, tada ūkininkai ima galvoti, kokias trąšas naudoti. Tokie dalykai turi kainuoti, kad jie galvotų apie kitų trąšų pasirinkimą“, – aiškino kandidatas į aplinkos ministrus.
S. Gentvilo teigimu, jis žada keisti ir automobilių taršos mokestį, juo apmokestinant žemės ūkio techniką, o pajamos iš mokesčio būtų skirtos skatinti rinktis mažiau taršias transporto priemones. Be to, jis norėtų keisti ir mokesčio apskaičiavimo tvarką,
„Dabar mokestis yra registracijos mokestis, nelabai veikia, jis turi būti siejamas su naudojimu, ar tai būtų metinis, ar būtų už ridą“, – teigė parlamentaras.
Senų daugiabučių atnaujinimą kandidatas į ministrus siūlo papildomai finansiškai remti. „Pinigai išmėtomi į priemiesčius, kur labai brangi infrastruktūra, žmonės turi pirkti automobilius“, – teigė jis.
S. Gentvilas ketina sukurti planą, kad 2025 metais visų Lietuvos miestų viešasis transportas būtų varomas tik elektra – tai, anot jo, nesunku pasiekti, suteikus tam finansavimo prioritetą.
„Vilnius, deja, prisipirko dyzelinių autobusų, bet jau Lietuvoje gamina keletas fabrikų autobusus, varomus elektra. Valstybėje yra tiek pinigų. Iš teršėjų į Klimato kaitos fondą surinkta ir turime gyventojams suteikti alternatyvą persėsti į klimatui neutralų viešąjį transportą“, – BNS teigė S. Gentvilas.
Jis žada, kad po penkerių metų nebebus regioninių sąvartynų. Kalbėdamas apie maisto atliekų rūšiavimą S. Gentvilas tvirtino, kad tai leistų išvystyti biodujų kaip degalų rinką.
„Reikia išspręsti labai daug nespręstų konfliktų saugomose teritorijose, miškų kirtimų reglamentavime, ekologiško žemės ūkio propagavime, pakuočių tvarkyme, poveikio aplinkai vertinimo procedūrose ir taršos kontrolėje“, – BNS teigė S. Gentvilas.
S. Gentvilas norėtų, kad aplinkosauga taptų prioritetu, žmonės nebijodami maudytųsi Kuršių mariose, ežeruose ir upėse, nes pusė jų yra užterštos dėl perteklinių užtvankų, žemės ūkio veiklos ir kitų priežasčių.
Pats nemedžiojantis S. Gentvilas žada pokyčių ir medžioklės versle. Medžiotojams ketinama perduoti visuomeninių inspektorių funkcijas, nustatyti medžioklių viešinimo tvarką, leisti į medžiotojų būrelius lengviau patekti miškų, kur medžiojama, savininkams.
S. Gentvilas norėtų, kad generalinis urėdas būtų pavaldus ne ministrui, o urėdijas vienijančiai įmonės valdybai. Jis siūlo saugomose teritorijose esančius miškus iš urėdijų perduoti valdyti saugomų teritorijų direkcijoms, nacionaliniams parkams.
Pretendentas į ministrus sako sieksiąs, kad jo komandos nariai turėtų autoritetą savo srityse, o vienas jų turėtų būti žinomas gamtos fotografas Marius Čepulis.
S. Gentvilas studijavo sociologiją Oslo universitete, miestų plėtrą – šešiuose universitetuose. Jis yra dirbęs Klaipėdos mero patarėju, miesto taryboje, „Klaipėdos energijos“ ir Klaipėdos autobusų parko stebėtojų tarybose.
2016 metais išrinktas į Seimą jis dirbo Aplinkos apsaugos komitete.