Kaip jau skelbta, jeigu būtų priimtas automobilių taršos mokestis, jo nemokantiems asmenims įstatyme grėstų šios sankcijos: 1) stabdomas transporto priemonės leidimas dalyvauti eisme; 2) draudžiama atlikti transporto priemonės techninę apžiūrą; 3) draudžiama valdytojui išduoti ar pakeisti vairuotojo pažymėjimą.
Tačiau tai dar ne viskas. Kartu su šiuo įstatymo projektu siūloma keisti ir Administracinių nusižengimų kodekso 241 straipsnį, papildant jį tokia nuostata:
„Transporto priemonių taršos mokesčio nesumokėjimas iki nustatytų terminų užtraukia baudą transporto priemonių valdytojams ir transporto priemonių valdytojų, juridinių asmenų, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 200 iki 800 eurų.“
Primename, kad jeigu įstatymas būtų priimtas taip, kaip numatyta, jis įsigaliotų kitų metų sausio 1 d.
Mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., galės jiems apskaičiuotą mokestį sumokėti iki 2020 m. kovo 31 d.
Perkant automobilį vėliau mokestis turės būti sumokamas po 30 d. nuo jo registracijos dienos.
Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kuriose nėra jokio mokesčio, susijusio su lengvųjų automobilių tarša. Jeigu tarša nebus sumažinta, Lietuvai viršijus nustatytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas, 2021–2030 m. iš valstybės biudžeto ES tektų sumokėti 348 mln. eurų.
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad nauju mokesčiu apmokestinami būtų M1 ir N1 klasėms priskirti automobiliai, kurie bus registruojami nuo 2020 m.
M1 klasės automobiliai yra skirti keleiviams vežti ir turi ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui.
N1 klasės automobiliai yra skirti kroviniams vežti. Jų techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 3,5 t.
Mokestį mokėtų Kelių transporto priemonių registre įregistruotos transporto priemonės valdytojas (tai gali būti tiek gyventojas, tiek įmonė). Mokestis nebūtų taikomas tik istorinėms minėtų klasių transporto priemonėms.
Mokesčio dydis būtų apskaičiuojamas pagal jo registracijos liudijime nurodytą CO2 dujų emisiją.
Iki 115 g/km išmetantys automobiliai mokesčiu nebūtų apmokestinami. Daugiau išmetantiems dyzeliniams automibliams registracijos mokestis prasidėtų nuo 80 eurų. Benzininiams ir varomiems dujomis, kurių CO2 emisija viršys 131 g/km mokestis prasidės nuo 40 eurų. Maksimalus numatytas mokestis – 1400 eurų.
Senesniams automobiliams, kurių registracijos liudijime nėra nurodoma CO2 emisija, mokestis būtų skaičiuojamas atsižvelgiant į jų masę (benzininiams ir varomiems dujomis) arba masę ir galią (dyzeliniams).
Kad Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymas būtų priimtas, jam turi pritarti Vyriausybė. Vėliau jis būtų svarstomas Seime. Šiam pritarus, įstatymą dar turėtų pasirašyti prezidentas. Tik tada jis įsigaliotų.
„Registros“ duomenimis, Lietuvoje yra registruota per 1,5 mln. M1 ir N1 klasės automobilių. Iš jų 37 proc. buvo tokie, kurių CO2 emisija viršija 130 g/km. 56 proc. emisijos dydis nežinomas.
Pernai Lietuvoje buvo registruota beveik 125 tūkst. automobilių, kurie išmeta daugiau kaip 130 g/km CO2. Jeigu siūlomas įstatymas galiotų, už visus juos reikėtų mokėti mokestį.
