Nors už automobilių ridos klastojimą galima sulaukti ne tik tūkstančius eurų siekiančių baudų, bet ir šanso atsidurti už grotų, visgi nesąžiningų automobilių preikeivių, dar kitaip vadinamų „perekūpų, daugybė.
Įmonės „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis pasakoja, kad ridos klastojimo problema niekur nedingo, o sukčiavimo atvejų gausu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse.
Be to, pasak pašnekovo, kad situacija pasitaisytų, reikia kur kas daugiau laiko, mat naudotų automobilių rinka yra inertiška.
„Per trumpą laiką negali įvykti praktiškai joks pokytis. Mūsų duomenys rodo, kad apie penktadalis (18 proc.) naudotų automobilių yra su suklastotomis ridomis ir šis rodiklis praktiškai nekinta. Tai – globali problema, liečianti kone visą Europą.
Nors ir valstybių lokaliose rinkose odometro rodmenų klastojimo atvejų gali būti mažiau, šis nusikaltimas išlieka labai gajus pervežant naudotus automobilius. Iš esmės, tai yra tarptautinė problema, kasmet Europos Sąjungai kainuojanti apie 9–10 mlrd. eurų“, – pasakojo M. Buzelis.
Tuo metu Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas teigia, kad Lietuvoje fiksuojamų atvejų, kuomet buvo pastebėta nuvažiuoto atstumo neatitikimų, palyginti su ankstesniais metais, kiek sumažėjo.
„Tendencija teikianti nuosaikaus optimizmo: lyginant 2017, 2018, 2019 ir 2020 metus dėl nepaaiškinamų priežasčių „sumažėjusios“ ridos atvejus, fiksuojamus techninės apžiūros centruose, pastebima mažiau atvejų su galimai suklastotai odometro rodmenimis“, – kalbėjo R. Gabartas.
Surinkti duomenys parodo, kad transporto priemonių rida klastojama įvairiai – standartiškai gali būti atsukama apie 10–50 tūkst. kilometrų.
Lietuvoje parduoda brangiau
Bendrovės „carVertical“ atstovas M. Buzelis pasakoja, kad transporto priemonės su suklastotomis ridomis dažniausiai atkeliauja iš ten, iš kur yra įvežamos dažniausiai – Vokietijos.
Tiesa, automobilio nuvažiuotą atstumą dažniausiai suklastoja patys Lietuvos automobilių prekeiviai, kurie vėliau tokią transporto priemonę gyventojams perparduoda už didesnę kainą.
„Beveik pusė naudotų automobilių į šalį įvežama iš Vokietijos, todėl natūralu, kad automobiliai su suklastotomis ridomis dažniausiai būna iš šios šalies.
Absoliuti dauguma tokių nusikaltimų įvykdoma tų žmonių, kurie automobilius importuoja ir ridą pakoregavę perpardavinėja juos Lietuvos rinkoje didesnėmis kainomis“, – kalbėjo M. Buzelis.
Skelbia, kurių automobilių rida klastojama dažniausiai
Pasak pašnekovo, naudotų automobilių rinkoje klestintis ridos atsukinėjimas dažniausiai pastebimas BMW markės automobiliuose.
„Neseniai atlikome tyrimą, kur išsiaiškinome, kokie populiariausi automobilių modeliai yra su suklastotais odometrais. 20 populiariausių modelių sąraše dominavo BMW markės automobiliai.
Tai – gerai perkama, geidžiama prekė, o sąlyginai pigus nusikaltimas – ridos atsukimas – nesąžiningiems pardavėjams leidžia reikšmingai padidinti savo pelno dalį“, – kalbėjo M. Buzelis.
Surinkti duomenys atskleidžia, kad sportiškas „BMW M5“ tapo automobiliu, kurio rida yra klastojama dažniausiai. Antrąją ir trečiąją sąrašo vietas užima „7 serijos BMW ir „Subaru Outback“ – atitinkamai 33,4 proc. ir 31,8 proc. užfiksuotų ridos klastojimų atvejų.
Tuo metu penktoje vietoje pagal ridos klastojimo dažnumą buvo „Audi A8“, o sportiškesnis jo giminaitis „A7“ užėmė dešimtąją vietą. Sąraše taip pat pateko BMW 3 ir 5 serijos automobiliai, „Volvo V70“, „Volkswagen Toureg“, „Volkswagen CC“, „Ford Mustang“, „BMW X6“, „Audi A6“ markės transporto priemonės.
Taip pat analizėje išskiriami ir automobiliai su suklastota rida pagal gamybos metus. Štai atskleista, kad 2007, 2010, 2011 metais pagamintų ir lietuvių pamėgtų 5 serijos BMW automobilių rida buvo klastojama ypač dažnai.
Įvertinus surinktus duomenis daroma išvada, kad rida dažniausiai klastojama automobilių, kurių amžius svyruoja tarp 5–15 metų.
M. Buzelis paaiškina, kad naujausių modelių odometro rodmenų koregavimas gali būti šiek tiek sudėtingesnis, o naujesniems automobiliams rida atsukama rečiau, mat tokių transporto priemonių rida nuo pagaminimo datos bus natūraliai mažesnė.
„Nėra prasmės klastoti automobilio ridos, kurio odometras rodo, tarkime, 50 tūkst. ar 80 tūkst. kilometrų, tačiau pirkėjams vis tiek verta pasitikrinti, ar tokie odometro rodmenys yra tikri, ar ne“, – teigė jis.
Neatbaido net baudžiamoji atsakomybė?
Nors automobilio ridos klastojimo atvejų fiksuojama dešimtimis tūkstančių, Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis įspėja, kad „perekūpai“, atliekantys nusikaltimą ir apgaudinėjantys žmones, gali sulaukti ne tik baudos, bet ir laisvės atėmimo bausmės.
„Tokių gudrautojų pasitaiko, tačiau reikia pažymėti, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.
Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų, – kalbėjo policijos atstovas.
Automobilių ekspertas M. Buzelis antrina, kad už tokį gudravimą baudžiama ir kitose valstybėse. Ypač griežtos bausmės taikomos Prancūzijoje.
„Lietuva nėra išimtis Vidurio Rytų ES šalių kontekste ir tikrai negalima teigti, kad būtent čia yra ridų klastojimo židinys. Tiesa, dėl skirtingų valstybių teisinių bazių nusikaltėliai vienose šalyse yra baudžiami mažiau nei kitose.
Pavyzdžiui, Slovakijoje už ridos klastojimą gresia 266 eurų bauda, o Prancūzijoje – 37,5 tūkst. eurų ir laisvės atėmimas iki 2 metų. Dėl šios priežasties Prancūzijoje ridos klastojimas nėra toks dažnas kaip Slovakijoje“, – pastebėjo M. Buzelis.
Visgi pašnekovas kalba, kad kai automobilių prekeiviai Prancūzijoje registruotą transporto priemonę įveža į kitą šalį, tada rida ir suklastojama.
Siūlo taikyti griežtesnes baudas
M. Buzelis svarsto, kad šiuo metu išvešėjusi nesąžiningų automobilių prekeivių turėtų būti pažabojama griežtesnėmis baudomis.
Pašnekovas taip pat pastebi, kad nors tokius nusikaltimus, kuomet rida yra suklastojama, yra gana sudėtinga išsiaiškinti, visgi stebina, kad į kai kuriuos akivaizdžius įrodymus nėra kreipiamas dėmesys.
„Ridos klastojimas ne be reikalo vadinamas nematomu nusikaltimu, mat nustatyti ir įrodyti, kuris asmuo tiksliai suklastojo ridą, kartais yra labai sunku.
Tačiau net ir šiandien kai kurie atvejai tiesiog stebina: net jeigu techninės apžiūros metu nustatoma mažesnė rida nei ankstesnės apžiūros metu, niekas į tai nekreipia dėmesio. Yra ir daugiau analogiškų situacijų, kada viskas lyg ir akivaizdu, tačiau problema išlieka nesprendžiama“, – pastebėjo jis.
Susiklosčiusi neigiama verslo praktika automobilių rinkoje, pasak M. Buzelio, turėtų būti įdėmiai stebima, kadangi dėl klastojamos ridos nukenčia ne tik vartotojas, bet ir sąžiningi verslininkai.
„Į ridos klastojimą neturėtų būti žiūrima pro pirštus, nes iš esmės tai gali būti prilyginama vagystei viduryje baltos dienos.
Asmuo, įsigijęs automobilį su suklastota rida, ne tik permoka už transporto priemonę, bet ir rizikuoja jos patikimumu. Lygiai taip pat ir su verslu: tie, kurie sąžiningai dirba dėl savo reputacijos, patiria nesąžiningą konkurenciją su ridą klastojančiais pardavėjais.
Klastotojai netūrėtų būti nebaudžiami, o tokia paslauga, kaip ridos korekcija, turėtų būti griežtai draudžiama“, – kalbėjo M. Buzelis.
Tuo metu R. Gabartas teigia, kad nors dabartinis įstatymas numato netgi bausmę atsidurti už grotų, visgi esminis klausimas išlieka, ar už padarytą sukčiavimą pavyksta išvengti atsakomybės, ar ne.
„Galima daryti prielaidą, kad problemos su ridos klastojimu spendžiamos vangiai ne dėl numatytų sankcijų griežtumo, o dėl tų bausmių neišvengiamumo.
Teisėsaugos institucijos greičiausiai to nelaiko vienu iš savo veiklos prioritetų, todėl dėmesio sulaukia tik pavieniai sukčiai“, – svarstė. R. Gabartas.
