Automobilių gamintojų deklaruojami duomenys ir realybėje užfiksuojami rodikliai visuomet skiriasi maždaug 30 procentų, tačiau jeigu pastaruoju metu pastebėjote, kad jūsų vairuojamas automobilis pradėjo reikalauti daugiau degalų, svarbu žinoti priežastis, dėl kurių taip galėjo atsitikti.
Netinkamas padangų slėgis
Netinkamas arba netolygus slėgis padangose yra vienas dažniausiai sutinkamų veiksnių, dėl kurio pastebimai išauga vidutinės degalų sąnaudos.
Dar 2003 m. Kalifornijos energetikos komisija paskelbė ataskaitą, kurioje buvo teigiama, jog žemesnis slėgis padangose padidina pasipriešinimą riedėjimui, o tai automatiškai iš automobilio reikalauja daugiau energijos – degalų.
Ir padangų slėgio pokyčių įtaką patvirtina JAV įsikūrusio Minetos transporto instituto atliktas tyrimas, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti kaip skirtingas padangų slėgis veikia degalų sąnaudas.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog netinkamas padangų slėgis (per didelis arba per mažas) gali degalų sąnaudas padidinti nuo 2 iki 10 proc.
Žieminių padangų naudojimas
Skirtingų padangų gamintojų bandymai parodė, jog žieminių padangų naudojimas vasarą taip pat turi daug įtakos degalų sąnaudoms.
Priklausomai nuo padangos profilio, važiavimo sąlygų ir kitų veiksnių, vidutinės degalų sąnaudos gali padidėti nuo 10 iki net 40 proc.
Žieminių padangų naudojimas vasarą turi papildomų trūkumų. Vokietijos automobilių klubo „ADAC“ ekspertai nustatė, kad stabdymo kelias su žieminėmis padangomis važiuojant 100 km/val. greičiu (esant aukštesnei nei 15 laipsnių temperatūrai) yra 16 m ilgesnis negu su vasarinėmis padangomis.
Be to, „ADAC“ ekspertai pastebėjo, jog automobilių su žieminėmis padangas vasarą vairavimo tikslumas buvo 15 proc prastesnis.
Oro kondicionierius
Oro kondicionierius – tai vienas iš tų prietaisų, kuris karštą vasaros dieną automobilyje leidžia pasijusti it nebūtumėte orkaitėje kepamas viščiukas.
Vis dėlto, naudojimasis šiuo komfortą pagerinančiu įrenginiu taip pat turi savo kainą.
Naudojant oro kondicionierių, vidutinės degalų sąnaudos mieste gali išaugti nuo 0,5 iki 1 litro 100 kilometrų. O štai greitkelyje ar užmiestyje, kur automobilio greitis yra tolygesnis, oro kondicionierius labai didelės žalos nedaro. Vidutinės degalų sąnaudos tuomet gali išaugti nuo 0,1 iki 0,5 l/100 km.
Vairavimo stilius
Daliai vairuotojų ekonomiškas vairavimo stilius asocijuojasi su vieną ar du kartus į kelius išvažiuojančius senjorus, kurie važiuoja mažesniu negu leistina greičiu ir daugeliui eismo dalyvių tiesiog kelia didesnį pavojų.
Tačiau, ekonomiškas vairavimo stilius turi žymiai daugiau kintamųjų, kuriuos praktikoje galėtų pritaikyti kiekvienas vairuotojas.
Vienas iš tokių būdų – tinkamas maršruto planavimas. Retkarčiais yra geriau nuvažiuoti 20 ar 30 kilometrų didesnį atstumą nesustojant negu bandant galutinį tikslą pasiekti pačiu trumpiausiu maršrutu, kuriame galite užstrigti spūstyse. Nors kilometrų ir nuvažiuosite mažiau, tačiau degalų tikrai sunaudosite daugiau.
Tolygus greitis – dar vienas, bet taip pat itin svarbus veiksnys nulemiantis vidutines degalų sąnaudas. Nervingas ir skubotas elgesys už vairo nuolatos spaudinėjant akceleratorių ir automobiliui pagreitėti skirtą energiją vėliau iššvaisčius jį stabdant, vėliau nesistebėkite, jog jūsų vairuojamo automobilio vidutinės degalų sąnaudos viršija gamintojo deklaruojamus duomenis tris ar keturis kartus.
Degalų sąnaudas taip pat padeda sumažina eismo sąlygų numatymas į priekį, kuris leistų automobiliui tiesiog riedėti. Nesvarbu, ar tai būtų nuokalnė ar tiesiog lygus kelias. Atidžiau stebinti aplinką ir numatant savo veiksmus į priekį gali padėti sumažinti degalų sąnaudas iki 0,5 l/100km.
Automobilio gedimai, dėl kurių gali išaugti degalų sąnaudos
Sugedęs termostatas
Termostatas – tai nedidelis prietaisas, pagamintas iš plonos žalvario skardos ir turintis specialų vožtuvą, kuris, veikiamas temperatūros, atsidaro ir įleidžia karštą aušinimo skystį (pasiekus maždaug 95 °C) į radiatorių. Ten, žinoma, jis atšaldomas, kad variklis ir toliau veiktų tinkamomis sąlygomis.
Termostatas gali užstrigti abiejose padėtyse, t. y. ir uždarytoje, ir atidarytoje. Nė viena iš šių padėčių nėra palanki variklio būklei, tačiau iš šių dviejų blogybių geriau, kad ji liktų atvira – tada aušinimo skystis visą laiką cirkuliuos ir variklis dirbs žemesnėje negu reikalaujama temperatūroje.
Be abejonės, šis pokytis padidins degalų sąnaudas, tačiau bent jau būsite ramūs, jog variklis neperkaista. Jeigu termostatas užstringa uždarytoje padėtyje, tuomet laukia labai daug rimtų problemų. Tuomet variklio darbinė temperatūra tampa per aukšta ir tuomet jūs rizikuojate perkaitinti variklį, o tai vėliau transformuojasi į labai dideles išlaidas remontui.
Sugedę degalų purkštukai
Kaip galima suprasti iš pavadinimo, purkštukų pagrindinė užduotis yra aprūpinti variklį degalais.
Nors visų purkštukų veikimo tikslas yra absoliučiai vienodas, tačiau netinkamai veikiantys degalų purkštukai gali kaip reikiant išauginti vidutines degalų sąnaudas.
Kuomet purkštukas sugenda arba užsikemša, jis į degimo kamerą siunčia netinkamą degalų kiekį. Variklio darbą prižiūrintis kompiuteris suprasdamas, jog viename ar keliuose cilindruose esantys purkštukai siunčia nepakankamą degalų kiekį, stengiasi ištaisyti šią klaidą ir tiesiog padidina degalų dozę.
Deguonies jutiklis (Lambda zondas)
Tai – mažytis jutiklis, kuris montuojamas išmetimo sistemoje. Pagrindinis jo tikslas – išmatuoti išmetamųjų dujų sudėti, įvertinti degalų ir oro mišinio sudėtį ir gautus duomenis išsiųsti į pagrindinį automobilio kompiuterį.
Netinkamai veikiantis deguonies jutiklis gali pagrindiniam automobilio kompiuteriui persiųsti neteisingus duomenis, dėl kurių varikliui gali būti siunčiamas pernelyg didelis degalų kiekis.
Oro srauto matuoklė
Oro srauto matuoklė ir turbinos slėgio jutiklis – du, ypatingai svarbūs jutikliai, kurie, vėlgi nulemia kaip efektyviai veiks benzininis ar dyzelinis variklis.
Štai, oro srauto matuoklė stebi kiek oro patenka į įsiurbimo sistemą ir gautus duomenis siunčia pagrindiniam kompiuteriui, kuris galiausiai nusprendžia kokią porciją degalų varikliui suteikti.
Netinkamai veikianti oro srauto matuoklė ne tik gali iššaukti didesnes degalų sąnaudas, bet ir prastą akceleraciją, trūkčiojimą.
