Australijoje įsigaliojo kontroversiškas įstatymas, pagal kurį iš labiausiai aplinką teršiančių kompanijų bus imamas mokestis už anglies dvideginio išmetimą. Šis mokestis – Australijos premjerės pergalė, tačiau už tai jai gali tekti sumokėti savo postu – australai pasipiktinę.
Australija – viena pirmaujančių pasaulyje pagal anglies dvideginio išmetimą, nes kliaunasi anglimi varomomis elektrinėmis. Bet nuo šiandien, pasak Australijos premjerės, viskas turėtų pasikeisti. Didžiausi teršėjai už toną išmetamo anglies dioksido turės mokėti apie 64 litus – dvigubai daugiau nei Europos Sąjungoje. Kompanijos tikina neturėsiančios kito varianto – tik mokesčiu dalintis su klientais. Jiems esą teks daugiau mokėti už maisto prekes, degalus, elektrą. Apklausų duomenimis, daugiau nei pusė rinkėjų pasipiktinę nauju įstatymu.
„Šiandien liepos 1-oji. Įsigaliojo anglies dvideginio mokestis, australai gali apsidairyti ir pamatys, kad dangus nesugriuvo. Australams visoje šalyje bus paprasta sekmadienio diena, su šeima ar draugais. Tuo metu mūsų šalis pradeda naują erą“, – iškilmingai kalbėjo Australijos premjerė Julia Gillard.
Tą paprastą sekmadienį daugiau nei tūkstantis žmonių išėjo į Sidnėjaus gatves. Australijos premjerė prieš dvejus metus per rinkimus žadėjo neįvesti tokio mokesčio, tad daugelis analitikų pastebi – jos mažumos vyriausybės viltys atsigauti po liepos 1-osios – nelabai realios. Konservatoriai savo ruožtu žada panaikinti įstatymą, jei laimės kitų metų rinkimuose. Visus dar labiau gąsdina sakydami, kad dėl mokesčio mažės darbo vietų, tai bus smūgis visai šalies ekonomikai.
„Kaip sakiau per kampaniją, nebus jokio anglies dvideginio mokesčio mano vyriausybėje, australai gali būti visiškai užtikrinti, kad sakau tiesą“, – žadėjo opozicijos lyderis Tony Abbottas.
Australijos premjerė savo ruožtu tikisi, kad pradinis nepasitenkinimas išblės, kai visi pamatys, kas tai yra ir kaip veikia. Schema leidžia ir emisijų mainus nuo 2015-ųjų. Teršėjai ir investitoriai galės pirkti anglies dvideginio normas užsienyje arba mainytis visa schema su Europa, Naująja Zelandija, taip pat gal su Pietų Korėja ir Kinija. Plano reikia, kad būtų kovojama su klimato kaita ir šiltnamio efektu.
Viktorija MICKUTĖ
