Nuo 2010 m. gegužės iki 2011 mėn. gegužės mėnesio bazinius atlyginimus daliai darbuotojų didino 58 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių. Šiais metais didinti atlyginimus ketina net 63 proc. įmonių. Tokius duomenis antradienį surengtoje konferencijoje pateikė tarptautinės vadybos konsultacijų bendrovės „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims dr. Neda Songinaitė.
„Pasitvirtino tendencija, kad atlyginimai ne tiesiog keliami, o juos reikia užsidirbti, tačiau tiriamuoju laikotarpiu jie kilo dar labai nedaug. Lietuviško kapitalo įmonėse vidutiniškai 4,1 proc, užsienio kapitalo įmonėse – 3,5 proc.“, – kalbėjo N. Songinaitė.
Jos teigimu, apie 2007 m., kai atlyginimai kilo daugiau negu 10 proc., tai suformavo tam tikrus darbuotojų lūkesčius. Dabar , atsigaunant ekonomikai, jie tampa tam tikrais iššūkiais darbdaviams.
„Nors šiuo metu bendra ekonominė situacija nėra tokia gera, kokia buvo iki krizės, Lietuvos darbdaviai privalo atsižvelgti į darbuotojų lūkesčius. Tačiau kelti atlyginimų taip ženkliai kaip prieš kelerius metus, jie dar negali. Vis dėlto jiems tenka spręsti problemas, susijusias su darbuotojų motyvacija bei atsižvelgti į migracijos procesus“, – apibūdino pastarojo meto tendencijas N. Songinaitė.
Tyrimo duomenimis, lietuviško kapitalo bendrovės atlyginimus pastaraisiais metais kėlė labiau nei užsienio kompanijos, kadangi jos gali lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje ir greičiau koreguoja atlyginimų biudžetus. Už tarptautines bendroves, kadangi pastarosios atlyginimams skirtą biudžetą peržiūri dažniausiai tik kartą per metus.
Jos teigimu, kita priežastis yra ta, kad konkuruodamos darbo rinkoje dėl kvalifikuotos darbo jėgos, lietuviško kapitalo įmonės priverstos vytis užsieniečius ir kelti atlyginimus šiek tiek daugiau.
„Vis dėlto užsienio kapitalo įmonės pagal darbuotojų uždarbį vis dar ženkliai pirmauja. Atotrūkis tarp atlyginimų lietuviško ir užsienio kapitalo įmonėse tebėra. 2010 m. jis buvo 24 proc., o 2011 sumažėjo iki 22 proc.“, – kalbėjo N. Songinaitė.
Šiais metais pasitvirtino tendencija, kad užsidirbti didesnę algą reikia vis daugiau pastangų, o darbdaviai gerokai atsakingiau žiūri į atlyginimų valdymą.
„Sąlygos, kurios keliamos siekiantiems užsidirbti premiją ar atlyginimo padidinimą, daug griežtesnės ir siejamos su bendrais įmonės rezultatais. Tai taikoma ne tik įvairaus lygio vadovams, kaip buvo anksčiau, bet ir darbuotojams. Kita vertus, atlyginimas vis labiau diferencijuojamas. Geriausiems darbuotojams jis keliamas šiek tiek daugiau, o tiems, kurie dirba vidutiniškai, gali būti visai nekeliamas“, – sakė N. Songinaitė.
Kalbėdama profesijų grupes, ji sakė, kad 2010-2011 m. rinka buvo palankesnė specialistams. Jų atlyginimai kilo labiau negu darbininkų arba vadovų. Specialistų atlyginimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, 2010-2011 m. vidutiniškai ūgtelėjo 5 proc., o darbininkiškų profesijų ir vadovų altyginimai padidėjo tik apie 3 proc.
„Tai sietina su migracija bei siekiu išlaikyti vertingus darbuotojus, nes kol kas finansinis skatinimas yra vienas pagrindinių būdų išvengti „protų nutekėjimo“ į kitas įmones ir užsienį. Kita vertus, darbdaviai vis labiau supranta, kad geras specialistas įmonei yra vertybė“, – sakė ji.
N. Songinaitė pabrėžė, kad vienas iš pozityvių pastarojo laikotarpio dalykų – darbdaviai jau nemažino atlyginimų.
Bendrovės „Hay Group“ atlygio ir informacinių paslaugų vadovo Eligijaus Kajetos teigimu, geriausiai apmokamomis specialybėmis kaip ir anksčiau išliko rinkodara, informacinės technologijos, finansai, projektų valdymas. Mažiausius atlyginimus Lietuvoje gauna mažmeninės prekybos, inžinerijos, sveikatos, klientų aptarnavimo ir kai kuriose kitose srityse dirbantys asmenys.
Jo teigimu, atlyginimas Lietuvoje 2010-2011 m. vidutiniškai išaugo 1,8 proc., tačiau realaus atlyginimų padidėjimo žmonėms pajusti neleidžia auganti infliacija.
„Paskutinis kartas, kai žmonės iš tikrųjų pajuto, kad jų atlyginimai auga, o perkamoji galia didėja, buvo 2007-2008 m. Pastaraisiais metais atlyginimo augimas nepralenkė infliacijos tempų ar buvo net mažesnis už infliaciją“, – sakė E. Kajeta.
