Vienoje iš sostinės vaistinių dirba karo pabėgėlė iš Ukrainos Tetiana. Ji pati susirado vaistinės vadovę ir pasiprašė į darbą. Iš pradžių dirbo vaistininko asistente, vėliau gavo lietuvišką vaistininko licenciją.
„Su klientais bendrauju tik lietuviškai“, – teigė T. Ponomariova.
Klientai nori būti aptarnauti lietuviškai
Iš viso šiame vaistinių tinkle nuo karo pradžios įsidarbino 20 farmacininkų, dabar liko 14. Dalis išvyko į tėvynę.
„Labai imlūs, labai veržlūs, nori mokytis, drąsiai visko imasi“, – tikino „Camelia“ atstovė Laurita Bieliauskė.
O vienoje iš sostinės parduotuvių pusė darbuotojų – ukrainiečiai. Prekybos tinklo atstovė neslėpė, kai kuriems klientams kliūva, kad pardavėjams dar sunku kalbėti lietuviškai.
„Pasitaiko vienas ar kitas klientas, kuris yra nepatenkintas, kad jis nėra aptarnautas lietuvių kaba, kad yra kalbama rusų kalba tarpusavy su kolegomis“, – pripažino „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.
Lietuvoje, anot Užimtumo tarnybos, dirba per 32 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Jie dažniausiai renkasi mažiau kvalifikuotą darbą.
„Klientų aptarnavimo sektorius, maitinimo paslaugos, mažmeninė ir didmeninė prekyba“, – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė Galina Biuvolenko.
„Jeigu atvyksta iš Ukrainos ar Baltarusijos, jie yra kultūriškai artimesni lietuviams, mes juos labiau suprantam ir patys pabėgėliai labiau supranta“, – dėstė Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė.
Afrikos pabėgėliams kyla iššūkių
O štai pabėgėliams iš Afrikos šalių dar reikia priprasti prie mūsų darbo kultūros.
„Kad į darbą kiekvieną reikia eit, aš čia juokauju, bet būna visokių tų situacijų. Žmonės, kurie nori rasti darbą, randa darbą“, – tikino B. Bernotienė.
„Nereikėtų spręsti pagal vieną atvejį, kurį turėjot savo įmonėje arba komandoje, jeigu tai nepasisekė, kad tai yra visos tautos bruožas, savybė ar charakteris, turėtume spręsti labai individualiai“, – įsitikinusi V. Kaikarienė.
Anot pabėgėlių prieėmimo centro vadovės, jei kai kurie pabėgėliai iš pradžių ne itin nori dirbti – gyvenimas Lietuvoje priverčia, nes valstybės paramos nepakanka.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
