• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečius metus besitęsianti Kremliaus režimo agresija prieš Ukrainą, Kaliningrado ir Baltarusijos kaimynystė ne vieną lietuvį privertė pagalvoti: o kas būtų blogiausiu atveju, jei karas ateitų ir pas mus?

Trečius metus besitęsianti Kremliaus režimo agresija prieš Ukrainą, Kaliningrado ir Baltarusijos kaimynystė ne vieną lietuvį privertė pagalvoti: o kas būtų blogiausiu atveju, jei karas ateitų ir pas mus?

REKLAMA

Pasirodo, nei jei būtų atsargūs ir iš anksto apsidraustų turtą nuo sunaikinimo, karo atveju jiems patirtos žalos draudimas neatlygintų. O jeigu, pvz., būtų sunaikintas už paskolą paimtas turtas, tai grąžinti paskolą vis tiek reikėtų.

Lietuvos bankas (LB), kuris prižiūri draudimo rinką, aiškina, kad gyventojų nuostoliai nebūtų kompensuojami, nes tada per didelius nuostolius patirtų ir bankrutuotų draudimo bendrovės.

Kas atlygintų gyventojų patirtus nuostolius

Trečiadienį pranešta, kad Seimo narė Rasa Budbergytė kreipėsi į LB valdybos pirmininką Gediminą Šimkų teiraudamasi, „kokią gyventojų finansinę apsaugą LB yra numatęs karo atvejui“.

REKLAMA
REKLAMA

„Didžioji dalis šalies gyventojų yra paėmę nekilnojamojo turto (NT) paskolas. Jeigu turimas NT objektas, būstas, dėl karo veiksmų būtų sunaikintas arba apgadintas, paskolos mokėtojas vis tiek turėtų išsimokėti paskolą.

REKLAMA

Šiandien draudimo kompanijos Lietuvoje nesiūlo NT ir paskolų draudimo nuo rizikos, susijusios su karo veiksmais, nes šie traktuojami kaip nenugalimos jėgos aplinkybė“, – paaiškina parlamentarė.

Anot R. Budbergytės, LB, „kaip viešąjį interesą ginanti ir draudimo kompanijų veiklą prižiūrinti institucija“, turėtų ieškoti sprendimų, kad Lietuvos žmonės turėtų galimybę apsidrausti nuo rizikos, susijusios su karo veiksmais.

REKLAMA
REKLAMA

„Kitose šalyse, pavyzdžiui, Izraelyje, būsto sunaikinimo atveju valstybė kompensuoja nukentėjusiojo finansinius įsipareigojimus. Jeigu Lietuva rinktųsi panašų principą, būtina numatyti tinkamą mechanizmą. 

Žmonių finansinis saugumas karo atveju yra svarbus ir pilietinio pasipriešinimo atžvilgiu. Siekiant apdairiai pasirengti „dienai X“, svarbu užtikrinti, kad karo atveju Lietuvos piliečiai būtų finansiškai apsaugoti“, – pabrėžia Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Draudimo bendrovėms būtų nepakeliami nuostoliai?

LB portalui tv3.lt tiesiai neatsakė, kaip vertina tokį Seimo narės pasiūlymą.

Pasak banko specialistų, LB nėra žinoma kitų šalių praktika, kad force majeure (pvz., karo ar kitų ekstremalų aplinkybių) atveju sugriautiems pastatams kompensuoti būtų naudojamas komercinis turto draudimas.

„Taip yra dėl to, kad galimą tokių įvykių žalą būtų labai sudėtinga prognozuoti, o dėl galimo masto ji iš esmės draudimo įmonėms būtų nepakeliama ir neįgyvendinama.

REKLAMA

Kitų šalių patirtis rodo, kad ekstremaliais atvejais paprastai pasitelkiamos įvairios valstybės pagalbos priemonės ir mechanizmai. Pavyzdžiui, Ukrainoje būtent valstybė moka kompensaciją už sugriauto turto rekonstrukciją“, – komentavo LB.

Prasidėjus karus – mobilizacija ir ne tik prievolininkų šaukimas

Jeigu karas vis dėlto pasiektų Lietuvą, pradėtų veikti kai kurie teisės aktai. Vienas iš tokių – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas.

REKLAMA

Jame numatyta, kad mobilizacija – tai valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat prievolininkų šaukimas į karo tarnybą ginti valstybės.

Mobilizaciją, kai prireikia ginti tėvynę, skelbia Seimas. Jis gali skelbti visuotinę (visoje Lietuvoje) arba dalinę (dalyje teritorijos) mobilizaciją.

Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, prezidentas skelbia mobilizaciją ir teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prezidentas gali skelbti visuotinę arba dalinę mobilizaciją. Seimas patvirtina arba panaikina prezidento sprendimą.

Jeigu prasidėtų karas ir būtų paskelbta mobilizacija, valstybės įstaigos ir privačios įstaigos, pavyzdžiui, bankai ir parduotuvės, veiktų ypatingu režimu.

Trečiadienį Lietuvos bankas kaip tik oficialiai registravo projektą nutarimo „Dėl bankams skirtų mokėjimo paslaugų teikimo ir grynųjų pinigų išdavimo mobilizacijos metu reikalavimų aprašo“.

REKLAMA

Didieji bankai turės užtikrinti paslaugų tiekimą

Aprašas būtų taikomas Lietuvoje veikiantiems bankams, kurie turi daugiau kaip 5 proc. visų gyventojų indėlių, daugiau kaip 5 proc. visų šalies bankų klientų ir kurių metinė mokėjimo paslaugų gyventojams apyvarta viršija 10 proc. jų metinės apyvartos.

Šiuos reikalavimus atitinka visi didieji šalies bankai – pvz., „Swedbank“, SEB ar „Luminor“.

Aprašas numato, kad bankų teikiamos paslaugos mobilizacijos metu privalo apimti mokėjimo paslaugų teikimą ir grynųjų pinigų išdavimą fiziniams ir juridiniams asmenims.

REKLAMA

Be to, bankai turi siekti įgyvendinti priemones, kad fizinėse prekybos vietose neveikiant mokėjimo kortelių atsiskaitymams dėl ryšio sutrikimų, būtų naudojamas atsiskaitymo režimas, kai kortelių skaitytuvai yra atjungti (angl. off-line) nuo ryšių linijų.

Panašiu off-line principu mokėjimo kortelėmis galima atsiskaityti, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu.

„Naudojant off-line režimą, per vieną off-line režimo įjungimo laikotarpį su banko išduota mokėjimo kortele galima atsiskaityti įsigyjant būtiniausių prekių (maisto, vaistų, degalų) ne daugiau kaip už Lietuvos banko nustatytą sumą iš prekybininkų, kurie yra pasirengę priimti mokėjimus kortele off-line režimu“, – numato Lietuvos banko aprašo projektas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, atsiskaitant off-line režimu visada būtų atliekamas saugesnis mokėjimo operacijos autentiškumo patvirtinimas, t. y. kortelė turi būti įstatoma į kortelių skaitytuvą ir suvedamas PIN kodas.

Konkrečios pinigų sumos neatskleidžia

Lietuvos bankas portalui tv3.lt neatskleidė sumos, kurią būtų galima išleisti tokiu apsipirkimu. Taip pat nepaaiškino, kaip ji buvo ar būtų apskaičiuojama.

Pasak jo atstovų, bankai turi veiklos tęstinumo planus, kuriuose numato priemones ir veiksmus, kurių imtųsi įvairių iššūkių atveju.

REKLAMA

„Šis dokumentas iš esmės papildys minėtus planus, juo yra kuriamas naujas, papildomas apsaugos elementas – nauja galimybė tam tikromis aplinkybėmis užtikrinti, kad dingus ryšiui būtų galima naudotis mokėjimo kortelėmis kritiniams atsiskaitymams.

Valdant įvairias rizikas, veiklos tęstinumo planai yra konfidencialūs, jūsų minima mokėjimo operacijų suma taip pat priskiriama prie šios informacijos, tad jos atskleisti negalime“, – informavo Lietuvos bankas.

Vyriausybės nutarimu dėl Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo, Lietuvos bankui esą patikėta koordinuoti mokėjimo paslaugų teikimą ir grynųjų pinigų išdavimą, pasitelkiant komercinius bankus, nustatyti jų atrankos kriterijus, paslaugų teikimo organizavimo, koordinavimo tvarką bei principus.

net karo atveju vargšus žmogelius valdžia su savo bankais išdulxxxtų. o varganiausia liaudis turės atiduoti vienintelį savo dar likusį turtą -tai savo gyvus vaikus- ginti vagių valdžios
Kai tik pradeda kalbėti apie karą, iš karto išjungiu televizorių. Žymiai pagerėjo sveikata, kai pradėjau laikytis šios taisyklės.
Visuomenė turi rodyti pilietiškumą:
1. Boikuotokit džihad taksi paslaugas
2. Vertinkite 1 visus alkaida ir hamas, kad blokuotu anketas.
3. Skatinkite pažistamus atsisakyti paslaugų kurie remia islamistus.
Bukime vieningi, nes kartu mes stiprus.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų