NT brokeris Mantas Mikočiūnas juokavo, kad gamtininkai apie pavasarį sprendžia pagal sugrįžtančius paukščius, o brokeriai – pagal susidomėjimą namais ir kotedžais.
„Ir taip kasmet – kovo mėnesį ši rinka suaktyvėja ir pardavimo, ir nuomos segmentuose. Butams tokio didelio sezoniškumo nėra, bet štai namams – visuomet. Dauguma ima norėti būto, kuris turėtų kiemą. Žmonės būna išsiilgę poilsio laike. Todėl namo ar sodybos paieškos pavasarį daug aktyvesnės nei kokį rugpjūtį“, – sakė NT brokeris.
Nekilnojamo turto prekyba regionuose užsiimančios įmonės „Renatos namai“ vadovė Renata Boguševičienė irgi tikino, kad pavasarį gyventojai visad susidomi namais ir sodybomis.
„Šiuo metu dirbame regionuose, tai gyventojai ir ieško sodybų Molėtuose, Ignalinoje, Utenoje, Zarasuose, Ukmergėje, Anykščiuose. O mūsų potencialūs klientai yra iš Vilniaus ir Kauno.
Daugiausiai klientų kreipiasi artėjant pavasariui ar nuo vasario, nes vasarą, liepos mėnesį daugelis pradeda atostogauti ir tam nelabai turi laiko. O rugpjūtį namų ir sodybų ima ieškoti lietuviai emigrantai, kurie grįžta į Lietuvą“, – pasakojo NT specialistė.
NT ieško ir laisvalaikiui, ir gyvenimui
M. Mikočiūnas pastebėjo, kad pirkėjai būna dviejų rūšių, vieni ieško sodybos šiltajam laikotarpiui, o kiti perka namą, kuriame nori gyventi nuolat.
Anot jo, būna, kad žmonės ilgai svajoja apie namą, o atėjęs pavasaris tuos planus tik paspartina.
„Tačiau namo ir sodybos žmonės ieško skirtingose vietose. Namo žmonės nori, kad jis būtų nutolęs iki 50 km atstumu iki jų darbovietės. Nors išpopuliarėjo nuotolinis darbas, bet vis tiek dažniausiai vienas iš šeimos vyksta į darbą. Gyventojai nenori praleisti daug laiko kelyje.
Sodybą gyventojai perka vietovėje, kuri susijusi su jais pačiais. Galbūt jie yra kilę iš to krašto, gal ten kažkas iš giminaičių gyvena. Šios priežastys yra dažniausias, kodėl žmonės perka sodybą tam tikrame rajone“, –sakė NT brokeris.
Tuo metu pasak R. Boguševičienės, jos dauguma klientų ieško antrojo būsto, kuriame galėtų leisti laisvalaikį.
„Kiti ieško ir namų nuolatiniam gyvenimui, tačiau tada renkasi kitokį NT, kuris būtų pritaikytas gyventi nuolat, šalia būtų mokymo įstaigos vaikams“, – komentavo NT specialistė.
Negaili ir 300 tūkst. eurų
M. Mikočiūno teigimu, namai ir sodybos nebrango.
„Tačiau sodyboms žmonės dabar skiria daugiau pinigų nei anksčiau. Vasaros sodybai gyventojai sodybai išleidžia iki 100 tūkst. eurų. O pastoviam gyvenimui skirtam namui jau daugiau“, – skaičiavo NT brokeris.
Anot R. Boguševičienės, sodybų kainos priklauso nuo pirkėjo norų ir galimybių.
„Dabar galima sakyti, kad sparčiai nyksta vidurinioji klasė. Todėl ir sodybas gyventojai renkasi arba pigias, arba brangias, įrengtas ir gražiai sutvarkytas.
Pirkėjai turintys mažiau pinigų dažniausiai ieško net ne namų, bet sklypų, juos galima nusipirkti už 10 tūkst. eurų ar 20 tūkst. eurų. Tokios yra mažiausios kainos, jos dar priklauso nuo konkretaus regiono. O didžiausios kainos už sodybą gali siekti ir 250 tūkst. eurų. Su išskirtiniu vaizdu sodyba gali atsieiti ir 300 tūkst. eurų“, – kainas komentavo R. Boguševičienė.
Ji tikino, kad visada populiaresnės sodybos šalia ežerų ar miškų.
„Anksčiau gyventojams buvo svarbu, kad sodyba būtų netoli didžiųjų miestų, tačiau dabar svarbiau, kad būtų graži ir rami gamta. Vilniaus apylinkės yra užgultos turistaujančių žmonių, todėl rasti ramią vietą sunku. Dažnai sodybas šalia populiarių ežerų parduoda, nes ten tampa per triukšminga ilsėtis“, – pastebėjo R. Boguševičienė.
Nori ir nuomotis, bet nėra pasiūlos
Kalbėdamas apie nuomos galimybę M. Mikočiūnas pastebėjo, kad nėra paprasta rasti išsinuomoti namą.
„Labai nedidelė pasiūla. Išsinuomoti namą žmonės nori sezono metu, o jis trumpas. Todėl prižiūrėti, puoselėti namą dėl kelių mėnesių finansiškai nelabai apsimoka.
Be to, norint nuomoti namą reikia pasirūpinti pataline, indais ir t.t. Tai kainuoja ir finansų, ir laiko. Reikia turėti omenyje, kad pats savininkas negalės naudotis namu, nes jį nuomos kitiems. Dėl to sodybą ar namą išsinuomoti pakankamai nelengva“, – komentavo M. Mikočiūnas.
Sandorių skaičius auga
Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančių Registrų centro analitikų teigimu, po truputį gerėjantys vartotojų lūkesčiai dėl ateities atsispindi ir nekilnojamojo turto rinkoje.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 25,7 tūkst. NT objektų – 19 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-kovo mėnesiais, kai buvo įregistruota 31,7 tūkst. NT objektų. Vien tik per kovą įregistruota 10,7 tūkst. NT objektų, arba 10 proc. mažiau nei pernai kovą (11,9 tūkst.), tačiau 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7,5 tūkst.).
„Kovas tradiciškai yra tas mėnuo, kai nekilnojamojo turto rinka pamažu pradeda įsivažiuoti ir sandorių kreivė pradeda kilti į viršų. Pirmieji du šių metų mėnesiai rinkoje buvo ganėtinai pasyvus, tačiau jau kovą sulig atėjusiu pavasariu, panašu, pabudo ir NT rinka. Kol kas aktyvesnis tik vienas mėnuo, ar tai tendencija ir NT rinka atsispyrė nuo dugno pamatysime jau artimiausiais mėnesiais. Kita vertus, nors atsilikimas nuo praėjusių metų kiek sumažėjo, šiemet NT pardavimai vis dar dešimtadaliu kuklesni nei 2022-aisiais“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įregistruota 2,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 26 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą, kai buvo įregistruota 3,1 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų kovą įregistruota beveik 1 tūkst. namų pardavimų, arba 20 proc. mažiau nei pernai kovą, bet 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 21 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 15,4 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota daugiau kaip 5 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 13 proc. mažiau nei pernai kovą, tačiau 46 proc. daugiau nei šių metų vasarį
