Vokietija pirmoji iš galingųjų pasaulio valstybių uždarys visas savo atomines jėgaines.
Apsisprendė ne iš karto
Vokietijai apsispręsti nebuvo lengva: dabar 22 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos pasigaminama vietinėse atominėse elektrinėse, kurių Vokietijoje yra 17. Tai milžiniški kiekiai nebrangios energijos, reikalingos Vokietijos pramonei.
Atominės energetikos gynėja ilgą laiką buvo šalies kanclerė Angela Merkel. Ji dievagojosi, kad Vokietijos reaktoriai yra visiškai saugūs, kad jokios grėsmės nėra, nors aplinkosaugininkai vis prabildavo apie tai, kad atominė energetika ir saugumas yra du nesuderinami dalykai.
Tačiau vilkinti rimtas diskusijas apie atominių jėgainių uždarymą A.Merkel, kaip ir prieš ją buvusiems politikams, padėjo palyginti ramiai nusiteikę vokiečiai.
Persigalvoti padėjo Fukušima
Lemiamas lūžis Vokietijoje įvyko kovo 11-ąją, po avarijos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje. Nuo tos dienos Vokietijoje prasidėjo masiniai protestai prieš atomines elektrines, o jų uždarymo klausimas tapo svarbiausia spaudos tema. Liaudies nuomonės nepaisymas garantuoja pralaimėjimą rinkimuose.
Taip Vokietijoje ir nutiko. Apsimesdama, kad negirdi vokiečių balso, A.Merkel gavo stiprų smūgį Vokietijos žemių vyriausybių rinkimuose. Ir atsitokėjo: vokiečiai balsavo ne už ją, o už žaliuosius, pasisakančius prieš branduolinę energetiką. Per rinkimus šiaurinėje Brėmeno žemėje žalieji nustūmė konservatyviąją kanclerės partiją į trečią vietą. Tąsyk žalieji pirmąkart surinko daugiau balsų negu konservatoriai.
Tapo aišku, kad šis klausimas vokiečiams iš tiesų yra pats svarbiausias ir jį ignoruoti yra mažų mažiausiai politiškai neapdairu.
Taigi, kad būtų apramintos aistros, 7 iš 17 reaktorių (beje, patys seniausi Vokietijoje) buvo uždaryti patikrinimui trims mėnesiams.
Po šio žingsnio A .Merkel ir toliau kartojo, kad visų elektrinių saugumas nepriekaištingas. Vėliau netgi pareiškė, kad jei jau visuomenė tokia skeptiška, jas galima patikrinti dar sykį, o radus spragų uždaryti. Tuo metu Vokietijos interneto svetainių komentaruose pasipylė pikti juokai: „A.Merkel teigia, kad visi reaktoriai visiškai saugūs, bet nesaugieji bus uždaryti. Tai jie saugūs ar vis dėlto nelabai saugūs?“ – klausinėjo vokiečiai. Tad gegužės pabaigoje iki išnaktų taręsi Vokietijos politikai nusprendė: Vokietija atsisako atominės energetikos.
Atomus pakeis žaliosios technologijos
Vokietijos atominės elektrinės viena po kitos bus uždarytos iki 2022 m., tad atominei energetikai Vokietijoje liko dešimtmetis.
8 šiuo metu patikrinimui išjungti reaktoriai jau niekada nebebus įjungti. Keli reaktoriai taip pat bus išjungti dar šiemet. Dar šeši reaktoriai bus išjungti iki 2021 m. pabaigos, o trijų moderniausių eksploatacija bus nutraukta iki 2022 m. pabaigos.
A.Merkel jau visai kitokiu nei įprasta balsu – didžiuodamasi – prabilo apie tai, kad šis sprendimas žymi fundamentalią energetikos politikos peržiūros pradžią ketvirtoje didžiausioje pasaulio ekonomikoje.
„Norime, kad ateities elektros energija būtų saugi ir tuo pat metu patikima bei prieinama. Tai reiškia, kad turime sukurti naują požiūrį į tiekimo tinklus, energijos efektyvumą, atsinaujinančius energijos šaltinius“, – aiškino kanclerė.
„Tikime, kad mūsų šalis gali būti naujo atsinaujinančių energijos šaltinių amžiaus šauklė. Galime tapti pirmąja išvystytos pramonės šalimi, kuri pasieks perėjimą prie atsinaujinančios energetikos su visomis jos teikiamomis galimybėmis – eksportui, plėtrai, technologijoms, darbo vietoms“, – neabejoja A.Merkel.
Taigi Vokietija tapo pirmąja tarp galingųjų valstybių, paskelbusia planus visiškai atsisakyti atominės energijos.
Ir juolab pirmoji, pareiškusi, kad trūkstamą energiją kompensuos žaliosios technologijos.
„Užtikriname, kad elektra bus tiekiama visą laiką ir visiems vartotojams“, – žada Aplinkos ministerija. Tiesa, detalaus žaliosios energetikos plano Vokietija kol kas dar neturi.
Kitos šalys neskuba
Po Fukušimos nelaimės įnirtingi debatai dėl branduolinės energetikos saugumo kilo ne tik Vokietijoje, tačiau nuomonės dėl atominės energetikos labai skirtingos.
Kai kurios šalys kaip tik ketina statyti dar daugiau atominių elektrinių. Pasak Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA), pasaulyje šiuo metu statomi 64 nauji branduoliniai reaktoriai. Jų gretas greitu laiku gali papildyti ir nauji reaktoriai Europoje.
Pavyzdžiui, Didžioji Britanija paskelbė planuojanti statytis naujus reaktorius, kurie taptų alternatyva daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančioms šiluminėms elektrinėms.
Prancūzija, kuri pagal turimų atominių elektrinių skaičių yra antra pasaulyje po JAV, savo ruožtu patikino gerbianti Vokietijos poziciją, tačiau pareiškė nesanti pasiruošusi atsisakyti branduolinės energijos, kurią premjeras Fransua Filonas netgi pavadino ateities sprendiniu. „Manome, jog dar bent kelis dešimtmečius negalėsime išsiversti be branduolinės energijos“, – pridūrė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
Paryžius pažymi, jog 58 Prancūzijos reaktoriai užtikrina vidutiniškai 40 proc. pigesnę elektros energiją negu kitose Europos šalyse. Vokietijos namų ūkiai už elektrą moka dvigubai brangiau nei Prancūzijos.
Švedijos politikų nuomone, Vokietijos sprendimas atves prie nesubalansuotos energetikos politikos, kuri nepadės tinkamai spręsti klimato kaitos problemų.
Tačiau Vokietija turi ir draugių. Štai Lenkija, planavusi paleisti savo pirmąją atominę elektrinę 2020 m., po Vokietijos sprendimo pareiškė iš naujo apsvarstysianti savo planus ir galbūt persigalvosianti.
Jėgainių neturinti Austrija irgi sveikina Vokietijos žingsnį ir ragina šiuo pavyzdžiu pasekti kitas šalis. „Šis itin išsivysčiusios pramonės šalies sprendimas pasiųs labai stiprų signalą. Jis parodys, kad branduolinės energetikos atsisakymas yra įmanomas ir įgyvendinamas“, – teigia Austrijos aplinkos ministras Nikolausas Berlakovičius.
Pavyzdžiui, Italija atominės energetikos atsisakė dar 1987 m., praėjus metams po Černobylio elektrinės katastrofos. Na, o Šveicarija paskelbė pamažu uždarysianti savo jėgaines iki 2034 m.
Šiuo metu pasaulyje iš viso veikia 442 atominiai reaktoriai.
