Vilnietis Karolis (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi su skundu, kodėl, pvz., automagistralėje Vilnius–Kaunas, remontui uždaryta 10 km ilgio atkarpa, nors nesimato, kad ji būtų tvarkoma.
„Pravažiuojant niekada nesimato, kad kas nors ten išvis dirbtų. O vairuotojams yra sudaromos nepatogios ir net pavojingos sąlygos, kadangi greitkelis yra labai susiaurintas.
Jis teiravosi, kas prižiūri tuos taisymus ir kodėl jų nuolat vyksta tiek daug vienu metu, vietoje to, kad būtų taisoma po vieną ir darbai pabaigiami greičiau, taip stipriai netrikdant eismo:
„Bet dabar tie remonto darbai visada trunka ištisus mėnesius, dėl jų susidaro spūstys, o neretai ir tos pačios vietos yra taisomos kasmet vis iš naujo.“
Problema su keliais Lietuvoje – daug didesnė
Vis tik Lietuvos vežėjų sąjungos Transporto politikos sekretoriaus Gintauto Ramaslausko teigimu, akivaizdu, kad remontai eismo dalyviams trukdo, bet reikėtų džiaugtis, kad keliai išvis yra taisomi.
„Ne kartą kėlėme problemą, kad keliai Lietuvoje – išvis neremontuojami. Visi matome, kad jie yra apverktinos būklės, kaip ir griūvantys tiltai. Yra akivaizdžiai per mažas finansavimas.
Pagrindinis jo šaltinis yra akcizas už parduodamus degalus, tačiau iš visos tos sumos kelių priežiūrai yra skiriama tik 45 proc., o likę pinigai kažkur prapuola bendrame katile“, – kalbėjo G. Ramaslauskas.
Jis skaičiavo, kad iki 2008 m. krizės Lietuvoje keliams buvo skiriama net 80 proc. visų akcizų lėšų, tačiau tas finansavimas buvo „nupjautas“.
„Pvz., pasižiūrėkite į automagistralę „Via Baltica“ – niekaip iki tos Lenkijos sienos neužbaigia. O kita dalis, iki Latvijos, yra ypač avaringa, ten žuvusių – daug, vežėjai vadina „mirties keliu“, – pasakojo sąjungos atstovas.
Kelių tvarkymo tempai – greitesni nei užsienyje?
Už kelius atsakingos bendrovės „Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Orentaitė visų pirma paminėjo, kad pernai įmonėje buvo atlikti esminiai pokyčiai, dėl kurių didžiausi kelių darbai pirmą kartą Lietuvoje galėjo būti pradėti laiku ir vykdomi rekordiniu greičiu.
Ji vardijo, kad ilgiausias taisomas kelio ruožas – Molėtai–Utena (30 km), buvo pradėtas kovo mėn. ir bus pabaigtas per mažiau nei 10 mėn., t. y. iki 2024 m. pabaigos.
16 km „Via Baltica“ atkarpa nuo Marijampolės iki Lenkijos su didžiule naujų statinių infrastruktūra buvo modernizuota vos per 16 mėn.
Šią vasarą pradėta 12 km „Via Baltica“ kelio modernizacija į 4 eismo juostų automagistralę bus pabaigta kitąmet.
O pavasarį pradėti darbai automagistralėje Vilnius–Kaunas (10 km) ar Smiltynė–Nida (10 km) jau yra beveik baigti.
J. Orentaitė patikino, kad tokie darbų tempai, kokie šiuo metu yra vykdomi Lietuvoje, nėra įprasti net ir kitose šalyse.
Anot jos, net Lenkija tokių darbų tempų nepasiekia, esą inicijuojant „Via Baltica“ atnaujinimą iš Lenkijos kviečiamos įmonės to atsisakė nurodydamos, kad darbų terminai joms yra per trumpi.
Net ir būtiniems kelių ar tiltų remontams trūksta pinigų
„Via Lietuva“ atstovė aiškino, kad kasmet kelių dangos būklė yra tikrinama mobilia laboratorija, pagal kurios duomenis yra sprendžiama, kuriuos kelių ruožus būtina tvarkyti, ar reikia paprasto / kapitalinio remonto, ar rekonstrukcijos.
Pašnekovė pridūrė, kad tiltų būklė taip pat yra tikrinama kasmet, taigi atsižvelgiama, kuriuos būtina tvarkyti pirmiausia.
„Žinoma, vykdomi darbai priklauso ir nuo Kelių plėtros ir priežiūros programai skiriamų lėšų, kurios yra ribotos, todėl nėra galimybės remontuoti visų kelių ir tiltų, kuriuos būtina tvarkyti“, – pripažino J. Orentaitė.
Vis tik šiemet „Via Lietuva“ į valstybinės reikšmės kelių plėtrą bus investavusi rekordinę sumą – 927 mln. eurų:
- 587 mln. eurų Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų;
- 185 mln. eurų laikinojo bankų solidarumo mokesčio sumos;
- 163 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.
Atstovės teigimu, esant didesniam finansavimui, būtų įvykdoma daugiau projektų, tačiau jų trukmė ženkliai nesutrumpėtų.
„Turint didesnį biudžetą būtų sutvarkytas ne 1, o 2–3 tiltai, suremontuota ne 20, o 50 km kelių, tačiau tilto sutvarkymas vis tiek truktų apie 12 mėn., kelio – apie 9 mėn. ir pan.
Vienintelis dalykas, leidžiantis trumpinti darbų atlikimo terminą, yra tinkamas jų planavimas ir viešųjų pirkimų procedūrų įvykdymas iki žiemos pertraukos pabaigos, ką parodė ir šių metų rezultatai, kai darbai prasidėjo ankstyvą pavasarį ir dalis jų buvo užbaigti iki rudens“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
Kiek ir kodėl trunka kelių remonto darbai?
J. Orentaitė skaičiavo, kad, priklausomai nuo darbų rūšies ir projekto sudėtingumo, vidutiniškai kelių remontas gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų ar ilgiau.
Pašnekovė paminėjo, kad trukmė priklauso ir nuo oro sąlygų. Pvz., intensyviai lyjant gruntas peršlampa, todėl kai kurių darbų vykdyti negalima.
Taip pat ir nuo to, ar yra numatyta žiemos pertrauka (nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d.), kadangi ji darbus, kurie pagal sutartį turi būti atlikti, pvz., per 12 mėn., prailgina iki 15 mėn.
Įtakos darbų trukmei gali turėti ir kitos nenumatytos aplinkybės, pvz., atkasamas senovinis grindinys, dėl kurio darbus privaloma laikinai sustabdyti ir inicijuoti tyrimus.
Atsakydama į klausimą, kodėl prie tvarkomų kelių dažnai nesimato darbuotojų, „Via Lietuva“ atstovė nurodė, kad kai kur darbai vyksta savaitgaliais ar naktimis. Be to, atliekant darbus su betonu jį reikia palikti kelioms dienoms, kad sustingtų.
Atsakė, kodėl tvarko tiek daug kelių vienu metu
J. Orentaitė pažymėjo, kad vykdant kelių remonto darbus eismo organizavimas bet kokiu atveju keičiasi, tačiau vienu metu tvarkomi keli ruožai taupo laiką ir lėšas.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad trumpesnių atkarpų tvarkymas nebūtinai truks greičiau.
Anot jos, kelio skaidymas į mažesnes atkarpas tik prailgintų terminą, nes tie patys procesai kiekvieną kartą būtų atliekami vis iš naujo. Pvz., kaskart keičiamas eismo organizavimas.
„Per šiuos metus bus sutvarkyta apie 23 km intensyviausio eismo automagistralės. Tvarkant po 1 km darbų trukmė galbūt sutrumpėtų 1–2 mėn.
Tačiau per darbų sezoną (pavasarį–rudenį) daugiau kaip 1 ar 2 ruožų sutvarkyti nepavyktų. Taigi sutvarkyti 23 km užtruktų daugiau kaip 10 metų“, – skaičiavo „Via Lietuva“ atstovė.