kelių remontas

Lietuvos vairuotojai nuolat skundžiasi duobėtomis gatvėmis, eismą trikdančiais ir kasmet besitęsiančiais kelių remontais. Dėl prastos jų būklės paprastai kaltinamas per menkas finansavimas. Vis tik šiemet, bent jau kaip teigia kelius prižiūrinti įmonė, viskas pasikeitė. Vilnietis Karolis (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi su skundu, kodėl, pvz.

Nuo šiol važiuojantieji pro Kauną rieda dar viena nauja Kleboniškio tilto dalimi. Tiesa, automobilių srauto pralaidumas šiame ruože nedidėja, mat vieną tiltą atidarę, statybininkai iš karto uždarė seniausią – pietinį. Sako, jam reikia bent kosmetinio remonto, kol sulauks rekonstrukcijos. Tai kada vairuotojai prie Kauno nustos stovėti spūstyse, žiūrėkite reportaže. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Automagistralėje Vilnius–Kaunas ruošiantis rekonstruoti tiltą per Kruną, šioje kelio vietoje nuo penktadienio ribojamas greitis, pradedama ruoštis laikino tilto statybai, praneša bendrovė „Via Lietuva“. Greitis ties Krunos tiltu ribojamas iki 50 km/val., taip pat nuo spalio 4 dienos šioje atkarpoje bus susiaurintos važiuojamosios dalies juostos. Pasak „Via Lietuva“, pakeitimai įvedami dėl prastos tilto būklės ir artimiausiu metu prasidėsiančių fizinių Krunos tilto rekonstrukcijos darbų.

Didžioji dalis sostinės vairuotojų kantriai laukia, kada miesto gatvėse pradėti kelių remonto darbai bus baigti. O pamačius, kaip kai kuriose vietose tai daroma, pasipiktinimo dėl remonto kokybės netrūksta. Viename iš socialinių tinklų pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip ką tik nutiestose kelio atkarpose neva gali būti sukeliama avarinė situacija.

Kaip mėgstama sakyti, Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, tačiau daugelis šalies žvyrkelių mažai pasikeitė. Vasarą, kai sausa ir ilgesnį laiką nelyja, jie baisiai dulka, ką jau kalbėti apie visus nelygumus ir jų įtaką automobilių važiuoklėms. Kad tą pajustum, nebūtina važiuoti labai toli nuo didmiesčių. Vos už Vilniaus ribų, kur apsigyvenę daug naujakurių, važinėti tenka neasfaltuotais keliais, kurių tiesimui geriausiai gyvenanti Lietuva pinigų taip ir neranda.

Anksčiau neretai buvo sakoma, jog Lietuvos keliai – ypač tvarkingi, lygūs. O šiandien susiduriame su visiškai kitokiu vaizdu – bene 50 proc. kelių yra prastos būklės. Kelių infrastruktūrai sutvarkyti reikia 5,4 mlrd. eurų, tačiau tiek pinigų biudžete keliams nėra. Svarstomi net keli skirtingi būdai papildomoms lėšoms surinkti, tačiau kol sprendimams sunkiai sekasi skintis kelią. Įvairiais skaičiavimais, blogos arba labai blogos būklės keliai Lietuvoje gali būti sudaryti iki 50 proc.

Duobėtas kelias – kauniečiams gyvenimą gadinanti, opi problema. „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė ir Jonvabalių tako gyventojų skundai. Kauniečiai viešai klausia, kiek laiko reikia miestui taupyti, kad būtų pataisyta 300 metrų kelio? „Kas vyksta Kaune..? Antras Lietuvos miestas ar kaimas? Jeigu miesto dalyje neįsikūręs savivaldybės funkcionierius, gatvės remontuoti nereikia… Net minimaliai, kad būtų pravažiuojama.

Kelių direkcija ir susisiekimo ministras Skuodis trimituoja, kad per porą metų sutvarkys blogiausiu keliu Lietuvoje vadinamą ruožą Vilnius–Utena. Tiesa, kol kas pinigų numatė ir darbus pradėti ruošiasi tik trečdalyje ruožo – trisdešimtyje kilometrų. Vis dėlto aiškėja, kad jau ir šiam ruožui pinigų gali neužtekti. Mat Vyriausybė papildomai davė 40 milijonų, o remontas kainuos 61 milijoną eurų.

Automagistralės tarp Vilniaus ir Panevėžio remontą tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Vienu metu tvarkomos penkios nuo 1 iki 6 kilometrų ilgio kelio atkarpos.  „Visus remonto darbus šiame kelyje planuojama užbaigti dar šiais metais.

Kelių finansavimui kitų metų valstybės biudžete galima numatyti dar 150 mln. eurų neatimant jų iš kitų sričių, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė. Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, finansavimas galėtų būti didinamas ir iš specialaus Kelių infrastruktūros fondo, dėl kurio apsispręsta prieš kelerius metus.

Norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, 2024-iesiems programai numatyti 543 mln.

Metų pradžioje dėl konstrukcijos griūties uždarytas ir birželį atidarytas tiltas per Nevėžį Kėdainiuose vėl laikinai uždarytas dėl sugadintų gabaritinių vartų, ribojančių sunkiasvorio transporto eismą. Specialius vartus, kurie riboja aukštesnių nei 3,2 metro aukščio transporto priemonių eismą tiltu, antradienį vėlai vakare nulaužė šio draudimo nesilaikiusi transporto priemonė, BNS teigė bendrovės „Kelių priežiūra“ komunikacijos vadovas Rimantas Zagrebajevas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) iki 2026 metų planuoja sutvarkyti 72 blogos būklės tiltus ir sukūrė interaktyvų jų žemėlapį. Jame žymimi projektavimo, rangos ir statybos darbai, su projektais susijusi informacija. Šiemet už 58,8 mln. eurų planuojama sutvarkyti 27 tiltus ir viadukus, 2024 metais – už apie 70 mln. eurų – 35. Kelių direkcijos atstovė Aušra Ramoškaitė BNS teigė, kad visus 72 blogos būklės tiltus planuojama sutvarkyti iki 2026 metų.

Priemiesčiuose gyvenantys žmonės pateko į užburtą ratą. Jie norėtų sutvarkyti tragiškos būklės kelius prie savo namų ir ištiesti asfaltą, bet itin aukšti reikalavimai ir biurokratijos pančiai taip išbrangina kelio remontą, kad jis nepakeliamas gyventojų piniginėms. O savivaldybės tik skėsčioja rankomis – tokios gatvės nėra prioritetų eilės viršuje, tad asfaltas tokiuose keliuose atsirastų geriausiu atveju kelių dešimtmečių bėgyje.

Lietuvos kariniam mobilumui svarbios automagistralės „Via Baltica“ ruožų rekonstrukcijai Europos Sąjunga (ES) papildomai skyrė 46 mln. eurų. Lėšos skirtos dviejų kelio „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos – kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 6,5 ir 6 kilometrų atkarpų – atnaujinimui, pranešė Susisiekimo ministerija.

Vyriausybė trečiadienį perskirstė 15,77 mln. eurų šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, iš kurių didžioji dalis – 15,37 mln. – eurų skiriama valstybininių kelių dangoms taisyti. Anot Susisiekimo ministerijos, šiuos kelius prižiūrinčiai įmonei „Kelių priežiūra“ reikia didesnio finansavimo, nes padidėjo darbų įkainiai, pasikeitė reikalavimai kelių dangos priežiūrai žiemą, be to, bendrovė tapo atsakinga už pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių priežiūrą gyvenvietėse.

Bene avaringiausia Šilainių mikrorajono sankryža atsinaujina, čia jau pluša kelininkai, o vairuotojų lauks ne tik atsinaujinę šviesoforai, bet ir papildomos eismo juostos. Džiūgauti gali ir pėstieji – numatytas ir naujų pėsčiųjų takų įrengimas. Rasytės g. sankryžoje atsirado kelio ženklai ir technika. Pagal pirminius požymius atrodo, kad platins kelią? Nėra duomenų niekur apie tai. Greitis ribojimas iki 30“, – informacija dalijasi kaunietis.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius praėjusią savaitę atšaukė birželį skirtą beveik 700 tūkst. eurų finansavimą dviejų valstybinės reikšmės kelių Šalčininkų rajone remontui.  Tai reiškia, kad iki šių metų gruodžio nebus atnaujintas 2,4 km ilgio rajoninio kelio ruožas per Dainavos kaimą – jam buvo skirta 400 tūkst. eurų, bei 1,7 km ilgio kelias per Turgelių miestelį – ministro įsakymu jam buvo atseikėta 271 tūkst. eurų.

Atėjus vasarai ne vienas tautietis planuoja atostogas ir keliones po Lietuvą. Kas traukia prie Baltijos jūros, kas prie vieno iš ežerų, o kas leidžiasi į kelią pažinti savo šalį. Tačiau šiemet kelionės automobiliu gali sukelti papildomų rūpesčių, nes ne vienas pagrindinis šalies kelias išgyvena remonto laikotarpį. O kur darbininkai ir kelio rekonstrukcijos, ten ir automobilių spūstys.

Vyriausybė skirs 150 mln. eurų kelių remontui švelnindama koronaviruso pasekmes kelių sektoriaus įmonėms. Trečiadienį iš esmės patvirtintame plane numatyta pinigus skirti iš skolintų valstybės lėšų. Pinigus planuojama panaudoti valstybinės ir vietinės reikšmės kelių remontui bei rekonstrukcijai, gyvenvietėse esančių ir jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, taip pat į lankytinas, rekreacines ir kurortines teritorijas vedančių kelių bei pasienio teritorijų kelių remontui.

Iš Vilniaus ar į jį Molėtų plentu keliaujančius vairuotojus jau greitai pasitiks ne liūdnai pagarsėjęs „betoninis kelias“, bet vienas moderniausių kelio ruožų šalyje. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ vykdo A14 kelio 4 km ilgio atkarpos šalia Vilniaus rekonstrukcijos darbus.

Kauno centre nuo pirmadienio rekonstrukcijai uždaroma Žemaičių gatvė. Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, gatvė yra itin prastos būklės. Jos rekonstrukciją planuojama užbaigti iki vasaros pabaigos. Darbų metu gatvė bus uždaryta, ja galės naudotis tik vietiniai gyventojai, kiti vairuotojai privalės važiuoti alternatyviomis trasomis – Savanorių prospekto ir Parodos gatvės įkalnėmis. Šiuo metu Kauno centre taip pat yra rekonstruojama viena judriausių sankryžų, jungianti Savanorių prospektą su Šv.

Dešimtims kelių ir gatvių remontuoti visoje Lietuvoje netrukus bus paskirstyta 10 mln. eurų. Susisiekimo ministerija parengė planą, kur kokie keliai bus tvarkomi šiais metais. Ministerijos parengtam nutarimo projektui dar turės pritarti Vyriausybė.

Vyriausybė ruošiasi išdalyti beveik 20 mln. eurų, kurie bus skirti rajoniniams keliams remontuoti, taip pat gatvėms sodų bendrijose tvarkyti. Kam teko daugiausia pinigų, o kas liko užmirštas? Susisiekimo ministerija parengė Vyriausybės projektą „Dėl 2019 metų kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti paskirstymo“. Dokumentu siūloma iš viso paskirstyti 19,993 mln. eurų rezervo lėšų.

Nuo šio antradienio vairuotojus, ketinančius važiuoti per Kauno hidroelektrinės (HE) tiltą, pasitiks kelio ženklai, įspėjantys apie uždarytą eismą. Birželį turėję prasidėti darbai dėl vienos konkurse dalyvavusios įmonės skundų prasidės šią savaitę. Konkursą laimėjęs rangovas atliks tilto rekonstrukciją, kurios svarbiausia dalis – įtrūkusių tilto sijų pakeitimas. Po praėjusių metų vasarą atliktų bandymų tiltą nuspręsta remontuoti kapitaliai.

Pirmosiomis rugsėjo savaitėmis magistralinėse Vilniaus gatvėse susidarius spūstims, savivaldybė ėmėsi papildomų priemonių – nusprendė pirmas dvi rugsėjo savaites riboti gatvių remonto darbus, kad mieste spūsčių sumažėtų ir tai kiek įmanoma mažiau trukdytų vilniečiams, keliaujantiems į ugdymo įstaigas, darbus. „Bet kokie pradėti ar netrukus planuojami pradėti kelių remonto darbai, kurie yra ne einamieji turi vykti tik išimtiniais atvejais. Labai gaila, bet kai kurių darbų išvengti negalima.

Kelių remontas ir rekonstrukcija neišvengiami, siekiant užtikrinti bent patenkinamą kelių būklę ir funkcionalumą, tačiau kelių naudotojams šie procesai sukelia tam tikrų nepatogumų, kurie neretai iššaukia ir priešiškumą, ir neatsakingą elgesį kelyje.

Vilniuje dėl remontuojamų kelių vairuotojams tenka nemažai laiko praleisti spūstyse. Pasak draudimo ekspertų, kantrybės bei atidumo egzaminą jose išlaiko ne visi vairuotojai – pastaruoju metu smulkių avarijų skaičius Vilniuje išaugo apie 15 proc.

Šiais metais valstybinės reikšmės keliams skirta 1 403,09 mlrd. Lt (416,30 mln. Lt – ES fondų parama). Tai 100 mln. Lt mažiau, nei buvo numatyta. Tačiau kelininkams darbo tikrai nestigs: tęsiamos ir bus pradėtos naujos kelių, viadukų, aplinkkelių, tiltų rekonstrukcijos ir statybos. Planuojama rekonstruoti 19 sankryžų. Dėmesio sulauks ne tik valstybinės reikšmės, bet ir rajoniniai keliai.

Nepaisant to, kad šįmet Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžetas palyginti su pernykščiu dar labiau sumažėjo, vasaros mėnesiai kelininkams tebelieka karščiausiu darbymečiu. Tiesa, šį sezoną dėl didžiulės lėšų stokos nebus apdorojamas dangų paviršius. Kitkas – rekonstrukcija, kelių, tiltų, viadukų remontas ir priežiūra – bus atliekami panaudojant tik europinių fondų lėšas. Kad ir kaip kruopščiai surikiuoti, vasaros darbai eismą vis dėlto apsunkina.