Socialinių pašalpų mokėjimo tikslingumą kontroliuos savivaldybių sukurtos komisijos, o prireikus joms talkins Mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Pilietis gyvena moderniame trijų aukštų name, bet kiekvieną mėnesį prabangiu automobiliu atvyksta pasiimti socialinės pašalpos.
Šįmet tokiems piliečiams gauti paramą bus sunkiau, o gal net teks jos atsisakyti, nes įsigaliojo griežtesnė paramos teikimo tvarka, be to, penkios savivaldybės perėmė valstybės funkcijas skirstant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams. Jos bus itin suinteresuotos veltėdžiams neskirti paramos, nes sutaupytos lėšos liks savivaldybių biudžetuose.
Daugėja norinčių gauti pašalpas
Projekto esmė tokia: pinigai, kuriuos socialinėms pašalpoms iki šiol skirdavo Vyriausybė, bus pervesti kiekvienai iš penkių savivaldybių. Sutaupyta suma liks savivaldybės biudžete, o jei lėšų trūks, savivaldybei teks atseikėti iš savo biudžeto.
Trejus metus truksiančiame pilotiniame projekte sutiko dalyvauti tik Akmenės, Radviliškio, Panevėžio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės. Nuo šio eksperimento sėkmės priklausys, ar minėta tvarka bus įvedama ir kitose savivaldybėse.
Pakalbinti merai sako, kad šioje srityje yra nemažai rezervų, todėl tikimasi sutaupyti. Merų viltys pagrįstos, nes būtent šįmet pašalpų gavėjų skaičius daugelyje savivaldybių išaugo kelis kartus, nors priežasčių, dėl kurių tai įvyko, lyg ir nebuvo.
„Radviliškio savivaldybei socialinėms pašalpoms 2010-aisiais Vyriausybė skyrė 7 mln. Lt, o 2011-aisiais – jau 17,7 mln. Lt. Panašus šuolis užfiksuotas daugelyje rajonų“, – teigė Radviliškio rajono mero pavaduotojas Kazimieras Augulis.
Tikisi sutaupyti
Šilalė – kaimiškas rajonas. Meras Jonas Gudauskas tikina dažnai susitinkantis su ūkininkais: „Girdžiu jų nusiskundimus, kad bedarbių daug, o rasti norinčiųjų dirbti nepavyksta. Tačiau norinčiųjų gauti pašalpas gretos auga labai greitai. Tai – lėšų švaistymas. Tikimės sutaupyti apie 600 tūkst. Lt iš socialinei paramai skirtų 9 mln. Lt.“
Štai Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis tikisi išlaidas socialinei paramai sumažinti 5 – 7 proc., o gal ir daugiau.
Raseinių meras Remigijus Ačas sako, kad jau šįmet savivaldybei pavyko apkarpyti pažeidėjų sparnus: „Matau daug rezervų, tikimės sutaupyti apie 3 mln. Lt.“
Visi VL kalbinti rajonų vadovai vienu balsu tikina, kad vietos valdžia, pasitelkusi bendruomenes ir seniūnus, tikrai gebės dirbti efektyviau nei dirbta iki šiol, kai pinigus skirdavo Vilnius, o vietos valdžia su apmaudu stebėdavo pašalpų skyrimo sistemos diskreditavimą.
Ar savivaldybės nepersistengs?
„Noriu, kad pabrėžtumėte, jog visi, kam pašalpos priklauso pagal įstatymus, jas gaus“, – matyt, nujausdamas galimus priekaištus tvirtino Panevėžio rajono meras.
Neverti pašalpų
„Keli rajono gyventojai turi itin prabangius, per milijoną litų kainuojančius namus, tačiau su prabangiais automobiliais atvyksta pasiimti pašalpų, be to, jų vaikams mokyklose skiriamas nemokamas maitinimas. Šie žmonės naudojosi įstatymo netobulumais. Šįmet jiems bus sunkiau įrodyti, kad yra nepasiturintys“, – žadėjo K. Augulis.
Visuose penkiuose rajonuose nemažai pašalpų gauna asmenys, laikinai dirbantys kitose šalyse. Pašalpas atsiima jų giminaičiai, o neretai ir jie patys apsilanko Lietuvoje pašalpų mokėjimo laiku.
Raseinių meras R. Ačas tikisi, kad problemą spręsti padės viešumas: „Savivaldybės sudaryta komisija turės surašyti aktą apie bet kurį pašalpos gavėją. Ar jis norės, kad komisijos nariai apsilankytų jo prabangiuose namuose? Be to, dirbsime ir su Darbo birža, ir su Mokesčių inspekcija.“
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas į pagalbą ketina pasitelkti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą: „Jei įtariami asmenys neatsisakys pašalpų, mes kreipsimės ir į Mokesčių inspekciją, ir į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kad apie juos būtų renkama informacija, nes kyla įtarimų, kad jie dirba nelegaliai.“
Be kita ko, atsiras galimybė tokius pašalpų gavėjus įdarbinti viešiesiems darbams. Atsisakiusieji praras pašalpas.
Papildomai parems įsidarbinusius
Ketinama ne tik bausti, bet ir skatinti bedarbius įsidarbinti. Kai kurie iš jų tikrai turi tokių galimybių, bet trūksta motyvacijos.
„Sukursime sąlygas, kai dirbti apsimokės. Skaičiuokime. Štai keturių asmenų šeima iš pašalpų per mėnesį sukaupia 1 260 Lt, o jei du šeimos nariai dirbtų už minimalų atlyginimą, tai atskaičius mokesčius gautų 1 340 Lt. Skirtumas – tik 80 Lt. Daugeliui dirbti neapsimoka. Pagal naują tvarką pirmam įsidarbinusiam šeimos nariui pusę metų skirtume 80 proc. pašalpos, o kitiems – po 50 proc., taigi jie, tarkime, gautų du minimalius atlyginimus ir dar apie 800 Lt pašalpų. Tada pajamų skirtumas išaugtų iki 800 Lt ir žmonės būtų suinteresuoti įsidarbinti“, – tikisi Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Kaip sutaupytas lėšas panaudos savivaldybės? Sprendimą priims savivaldybių tarybos, tačiau merai minėjo, kad daugiau lėšų būtų skiriama senelių globos namams, ligoninėms, vaikų namams. Gal net atsirastų galimybių padidinti kai kurias socialines pašalpas.
Ne ten taupo
Ką apie naują sistemą galvoja pašalpų gavėjai?
Radviliškietis Julius P. neslepia, kad dirbti už minimalų atlyginimą jis nesiruošia ir šįmet:
„Neapsimoka, nes gauni tiek pat ir dar turi laisvo laiko. Pritariu idėjai atimti pašalpas iš sukčių, tačiau tik taip problemos neišspręsime. Reikia didinti atlyginimus, o ne mažinti pašalpas.“
Antanu Jovaiša prisistatęs pensininkas iš Kauno rajono piktinasi Vyriausybės veiksmais: „Ne ten taupo. Kol nesugalvojo mažinti pensijų dirbantiesiems, gaudavau apie 3 200 Lt atlyginimą, taigi trečdalį pervesdavau „Sodrai“ ir taip tarsi užsidirbdavau pensiją. Tačiau kai sumažino pensiją, gaunu 800 Lt, o „Sodrai“ lieka 250 Lt ir dabar man moka valstybė. Ar tokia tvarka naudinga?“
Neteisybė diskreditavo pašalpų sistemą
Rimantas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas
Jeigu visos savivaldybės imtųsi iniciatyvos, tai socialinių pašalpų mokėjimas būtų teisingesnis ir racionalesnis. Iš Vilniaus ne viskas matoma, savivaldybės yra arčiau žmonių. Neteisingai skiriamos pašalpos diskreditavo visą sistemą. Visi žinojome apie sistemos trūkumus: iki šiol kiek tų pašalpų būdavo skiriama, tiek dažniausiai ir būdavo sumokama. Žinoma, yra pavojų. Savivaldybėms bus nelengva pačioms sukurti naują sistemą, įtraukti bendruomenes. Gali būti techninių nesklandumų, kai kurios bendruomenės gal nebus pasirengusios, bet reikia pradėti.
Naujoji tvarka nesumažins nedarbo
Kęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys
Pritariu, kad savivaldybės geriau žino, kuriems žmonėms pagalbos tikrai reikia. Būna ir taip: iš pažiūros žmogui neturėtų priklausyti parama, bet kai panagrinėji, supranti, kad jam parama turi būti skiriama. Ir atvirkščiai – žmogui lyg ir reikia skirti paramą, bet išsiaiškinęs supranti, kad jis piktnaudžiauja susidariusia padėtimi. Bet veltui tikimasi, kad naujoji tvarka padės mažinti nedarbą. Reikia imtis kitų veiksmų, pavyzdžiui, sudaryti sąlygas, kad įmonės kurtų naujas darbo vietas, kad būtų pakankamai dideli atlyginimai. Tik tada sumažėtų nelegaliai dirbančiųjų.
Albinas ČAPLIKAS
