Vasarį prasidėjusi ir iki vasaros pradžios truksianti prekyba sėklomis rodo, kad lietuviai jau kelinti metai nekeičia savo įpročių: beveik nesidomi gėlių sėklomis, graibsto tradicinių ir egzotiškų prieskonių sėklas, į pirkinių krepšius šalia pomidorų ar burokėlių sėklų įsimeta ir moliūgų.
Ne tik pinigų, bet ir mados reikalas
Nors šalčiai ką tik atlėgo ir pavasariu dar nedvelkia, aistringiausi daržininkai jau šturmuoja specializuotas sėklų parduotuves, dairosi sėklų prekybos centruose ar turgavietėse.
Antroje vasario pusėje pradedamos sėti ilgos vegetacijos daržovės. Todėl prekybininkai iš anksto pasirūpina patenkinti pirmųjų ir bene pačių reikliausių sėklų pirkėjų poreikius.
Pastarieji paprastai ateina į parduotuvę jau žinodami, kokių konkrečių daržovių sėklų pirks, iš savo patirties žino, kurios daigesnės, kurios ne tokios daigios. Jie taip pat domisi ir naujovėmis, nevengia nusipirkti vieną kitą pakelį dar neišmėgintų sėklų.
Tiesa, aktyviausias prekybos sėklomis sezonas dar priešakyje. Kovą–balandį sėklas perka didžioji dalis gyventojų, norinčių valgyti savo rankomis užaugintas daržoves ir turinčių sąlygas jas auginti.
Prekiaujantieji sėklomis jau ne pirmi metai stebi didėjančią prieskoninių augalų, daržovių sėklų ir sumenkusią gėlių sėklų paklausą.
Ilgametę darbo patirtį turinčios, didžiausios Baltijos šalyse sėklų tiekėjos ir gamintojos agrofirmos „Sėklos“ produktų vadovė Liucija Kunigiškytė neabejoja, kad panardinti rankas į žemę žmones skatina ne tik sunkesnė ekonominė padėtis ir noras taupyti, bet ir pastaruoju metu sparčiai populiarėjančios sveikos gyvensenos idėjos.
„Gėlių sėklų pirkimas sumažėjo dėl to, kad atsirado daugiau prekiaujančių gėlių daigais. Žmonės taupo savo laiką, tad mieliau perka daigus ar jau užaugintas gėles“,– kalbėjo ji.
Agrofirma „Sėklos“, turinti kelių dešimčių parduotuvių tinklą visoje Lietuvoje, kasmet atnaujina 15 procentų sėklų asortimento.
Pasak L.Kunigiškytės, asortimentas sudaromas atsižvelgiant į klientų – daržininkyste ir sodininkyste užsiimančių žmonių – atsiliepimus, pageidavimus.
Produktų vadovė pasakojo, kad jau kelinti metai gyventojai labai noriai perka prieskoninių augalų sėklas. Manoma, kad lietuvius auginti prieskonius paskatino ir kulinarinės laidos, knygos.
Prieskoniniams augalams auginti nereikia turėti daržo, pakanka vazonėlių ar lovelių ant palangės.
Tad kodėl nepabandžius jų patiems užsiauginti?
Agrofirma „Sėklos“, pastebėjusi augančią prieskoninių augalų sėklų paklausą, pirmoji šalyje atidarė šių augalų sėklų gamybos liniją.
Įsidrąsinę lietuviai dabar namuose užsiaugina ne tik tradicinių, mūsų senelių augintų prieskonių: raudonėlių, čiobrelių, pipirmėčių, mėtų, bet ir egzotiškų: bazilikų, rozmarinų, mairūnų, salotinių sultenių, granatmedžio sėklų, juodųjų garstyčių, citrininių katžolių, valgomųjų lapinių salierų ir kt.
Eksperimentuojantiesiems – juodi pomidorai
L.Kunigiškytės teigimu, profesionalūs daržininkai pamėgo „Lucia Elite“ sėklų liniją. Šios sėklos garantuoja derliaus gausą, iš jų išaugintos daržovės pasižymi geromis skonio savybėmis.
Daržininkai vertina, kad jos atsparios ligoms, nėra lepios.
Visos šios linijos sėklų rūšys ir veislės yra kruopščiai atrinktos iš asortimento, kurį pateikia didelę patirtį ir gerą vardą sėklininkystės rinkoje turinčios įmonės.
Produktų vadovė ko nors naujo ir įdomaus ieškantiems daržininkams siūlo įsigyti šios sėklų linijos smulkiavaisių, juodos spalvos, bet labai skanių pomidorų ar tokių pat gardžių, tradicinės, geltonos spalvos, pomidorų, kurių vaisiai sveria 100–120 gramų, sėklų.
Daržininkus turėtų sudominti ir kitos naujienos, pavyzdžiui, braškių, auginamų pakabinamuose vazonėliuose, itin gausiu derliumi, sodria, žalia spalva pasižyminčių krapų, tinkamų šaldyti, stambių žirnių, traškių agurkų sėklos.
Minėtos linijos daržoves lengva sėti, nes sėklos yra specialioje juostoje, sėjant tokias sėklas augalai sudygsta vienodais atstumais, jų beveik nereikia retinti. Agrofirmos „Sėklos“, kaip ir kitose specializuotose sėklų parduotuvėse, galima įsigyti ekologiškų daržovių sėklų. Jos gaunamos iš daržovių, užaugintų ekologiškuose ūkiuose, kuriuose nenaudojama chemija.
„Ekologiškas sėklas perkantys daržininkai, norintys užsiauginti ekologiškų daržovių, neturėtų pamiršti, kad nereikia naudoti cheminių trąšų. Priešingu atveju daržovės nebus ekologiškos“, – įspėjo L.Kunigiškytė. Kadangi agrofirma „Sėklos“ dirba ir Švedijos, Danijos bei Vokietijos rinkose, L.Kunigiškytė gali palyginti lietuvių ir užsieniečių daržininkų įpročius. Tarkime, skandinavai dievina agurkus lygia luobele, o lietuviams labiau patinka ruplėtesni. Vokiečiai linkę auginti šparaginius žirnius, o lietuviai – gliaudomus. Vokietijoje gėlių sėklų paklausa gerokai mažesnė nei Lietuvoje. Vokiečiai linkę pirkti jau užaugintas gėles.
Inga SMALSKIENĖ
