„Aš tikriausiai nepalaikysiu šito pasiūlymo dėl to, kad savivaldybėse paprasčiausiai reikia investuoti į įmonių valdymo depolitizavimą“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Parlamentarai ketvirtadienį svarstys pakeitimus, leidžiančius bendrovėms, kurių daugiau kaip pusė akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovauti tam pačiam žmogui neribotą kadencijų skaičių. Dabar tas pats vadovas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Ministrės teigimu, pirmiausia reikėtų peržiūrėti situaciją įmonių valdybose.
„Tarkim, jeigu mes turime suformuotas valdybas valstybės valdomose įmonėse, tai toli gražu ne kiekvienoje savivaldybėje turime praktiką turėti valdybas ir aš šiaip girdžiu kolegų argumentą, kad trūksta žmonių regionuose, bet Lietuva nėra tokia didelė, kad negalėtum būti mobilus ir nuvykti, dalyvauti, patarti ir panašiai. Tai, matyt, pirmiausiai reikėtų pradėti nuo to, o po to jau spręsis ir vadovų klausimai, nes jie yra atskaitingi būtent valdyboms“, – sakė A. Armonaitė.
Įstatymo pataisos numato, kad sprendimą dėl esamo vadovo tinkamumo vadovauti toliau priimtų bendrovės valdyba, stebėtojų taryba, arba akcininkų susirinkimas, bet to, būtų įvertinta, ar įmonė ar grupė pasiekė veiklos tikslus.
Seime stringa pataisos dėl valstybės įmonių vadovų kadencijų neribojimo
Seimas ketvirtadienį padarė pertrauką svarstant dviejų įstatymų pataisas, numatančias neriboti valstybės įmonių vadovų kadencijų. Pertraukos paprašė Mišri Seimo narių grupė.
Už pertrauką balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 44, o susilaikė šeši.
Seimas svarsto Valstybės ir savivaldybės įmonių nei Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, numatančias nuo liepos liberalizuoti valstybinių įmonių, jų antrinių bendrovių ir jų grupių vadovų kadencijas.
„Mes kalbame apie vadovus, kurie gerai dirba ir kelia pasitikėjimą“, – teigė konservatorius Antanas Čepononis.
„Dirbtinai apriboti kadencijomis nėra reikalo“, – pridūrė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Pasak jo, dabar galiojantis reguliavimas mėgina eliminuoti politinę savivaldybių vadovų atsakomybę dėl įmonių veiklos rezultatų.
Tuo tarpu konservatorius Vilius Semeška teigė, kad kadencijų neribojimas naudingas tiems savivaldybių vadovams, kurie vadovauja dešimtmečius, o bendrovių vadovai „besąlygiškai tarnauja siauriems grupiniams interesams“.
„Nestatykime užtvankų bebrams, tiems, kurie po 10 ar 20 metų vadovauja savivaldybėms ir turi savo satelitus įmonėse, kurios finansuoja tų politikų politines reklamas, perka įmonės reklamos paslaugas vietinėse žiniasklaidose, apsistato savo lojaliais giminaičiais ir argumentas, kad neva regionuose neužtenka vadovų“, – aiškino parlamentaras.
„Laisvietė“ Ieva Pakarklytė pabrėžė, kad siūlymas atsisakyti terminuotų kadencijų įmonių vadovams „yra žingsnis atgal“.
„Projektas vis dėlto turi didelių rizikų ir gali labai pagilinti tą amžinų vadovų problemą“, – tvirtino ji.
Parlamentarės teigimu, tarptautiniai tyrimai rodo, kad vadovaujant tai pačiai įmonei kelis dešimtmečius, sunku išlaikyti efektyvumą ir didėja ir nepageidaujamų ryšių susiklostymo, nepotizmo rizikos.
Pakeitimai leistų bendrovėms, kurių daugiau kaip pusė akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovauti tam pačiam žmogui neribotą kadencijų skaičių. Viena kadencija tęstųsi penkerius metus.
Sprendimą dėl esamo vadovo tinkamumo vadovauti toliau priimtų bendrovės valdyba, stebėtojų taryba, arba akcininkų susirinkimas, bet to, būtų įvertinta, ar įmonė ar grupė pasiekė veiklos tikslus.
Seimas taip pat svarstys, ar žodį „kadencija“ keisti į „laikotarpį“. Kaip teigiama Vyriausybės išvadoje, pastarojo žodžio reikšmė labiau atitiktų siūlomą teisinį reguliavimą.
„Kadencija yra sietina su tuo, kad jai pasibaigus įmonės vadovas atšaukiamas, įmonės valdyba ir stebėtojų taryba atsistatydina, o suėjus laikotarpiui, kuriam asmuo buvo paskirtas, jis privalomai neturi būti atšaukiamas“, – sakoma Vyriausybės išvadoje.
Dabar tas pats vadovas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės – 10 metų.
