„Visų pirma, labai svarbu laikas, mokesčių atidėjimas toms įmonėms, kurios pagal Europos Komisijos karo komunikatą yra labiausiai nukentėjusios ir tos, kurios sunaudoja 10 proc. bendrųjų sąnaudų išbrangusiai energetikai, joms svarbiausia padėti dabar“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę sakė, jog verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų.
Anot A. Armonaitės, mokesčių atidėjimas būtų geriausia pagalba, bet paramos nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems verslams modelis šiuo atveju netinka, nes dėl derinimo institucijose užtrunka pernelyg ilgai.
„Pandeminės priemonės, subsidijos, gal kai kas pamiršo, kad jos išjuda pakankamai ilgai, yra institucijų derinimo su Europos Komisija. Aš pasisakau už labiau automatizuotą pagalbą verslui, kuri yra greitesnė, tai mokesčių atidėjimas pirmiausiai nuimtų daugiausiai įtampos nuo įmonių“, – teigė ministrė.
A. Armonaitės manymu, parama verslui galėtų būti skirtinga ir nustatoma pagal sektorius, kuriose veikia įmonės.
„Tos priemonės, jos galėtų būti skirtos vienoms industrijoms – vienos, kitoms – kitos, aišku, neatmetu, kad restoranai irgi yra energetiškai imlūs“, – kalbėjo ji.
Ministrė pasisako už tai, kad viešbučiams ir restoranams ir po šių metų būtų pratęstas lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
„PVM lengvatą viešbučiams ir restoranams pratęsti matytume prasmę tiek dėl pandemijos, tiek dėl konkurencingumo sumažėjimo, tiek, kaip dabar jau matome, dėl energijos sunkumų. Yra skepsio dalies kolegų, reikės spręsti“, – sakė A. Armonaitė.
„Dėl viešbučių yra daugiau argumentų, nes daugybėje Europos šalių galioja mažesnis PVM viešbučių paslaugoms“, – sakė A. Armonaitė.
G. Skaistė anksčiau teigė, kad PVM lengvatos restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms neliks, nes ji buvo tikslinė – pandemijos iššūkiams suvaldyti. Dėl viešbučių dar neapsispręsta.
