„Ministerijos aiškinimu, PVM lengvata buvo laikina parama verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos, todėl jos nebereikia, nes šiuo metu restoranai išgyvena pakilimą – teigiama, kad viešojo maitinimo įmonių veiklos pelnas pernai augo beveik 24 proc., palyginti su 2019 metais“, – rašoma pranešime spaudai.
LVRA teigia nustebusi skaičių interpretacijomis ir teigia, kad skaičiais yra manipuliuojama. Anot verslininkų, skaičiuojant sektoriaus pelną, naudojami tik sėkmingo restoranų verslo skaičiai, nes neatitikę valdžios kriterijų – paramos negavo.
Bet to, LVRA teigimu, savo pačių suteiktą paramą, tame tarpe ir darbuotojams, Vyriausybė įkalkuliavo į augančias įmonių apyvartas ir pelnus, kuriuos dabar rodo kaip visuotinio klestėjimo įrodymą. Anot verslininkų, rezultatai nebūtų buvę tokie geri jei ne 9 proc. PVM, kuris ne tik leido padidinti restoranų pardavimus, tačiau ir ištraukė labai nemažai maitinimo verslo „piratų“ į šviesą.
„Ministrė kažkodėl nutyli, kad po pandemijos augančias apyvartas lydi auganti skolų, kupra, šiuo metu siekianti 55 milijonus eurų ir kartais didėjančios sąnaudos. Vakarykštis pareiškimas prieštarauja ir toms diskusijoms, kurios jau ne vieną mėnesį vyksta Seimo komitetuose, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Netgi Lietuvos banko pozicija pastaruoju metu keičiasi lengvatos naudai, todėl mes nelabai suprantame, ko siekia Finansų ministerija“, – sako Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
„Ministrė teigia, kad lengvatą reikia atimti, nes restoranų veiklos rodikliai pagerėjo. Bet toks ir buvo lengvatos tikslas! Įsivaizduokim, kad Finansų ministerija kojos netekusiam žmogui padovanoja protezą, o kai jis pradeda vaikščioti, dovaną atima, motyvuodama tuo, kad žmogus jau vaikšto, todėl jam protezo nebereikia. Čia tokia pati logika“, – tęsia ji.
Finansų ministrė taip pat pareiškė, kad sunkumų patiriantys restoranai galės tikėtis mokesčių atidėjimo, teigdama, jog to turėtų užtekti kompensuoti kas ketvirtį dviženkliais skaičiais kylančias sąnaudas, pastebi verslininkai. Tačiau sektorius primena, jog mokesčius ir taip buvo žadama atidėti penkerių metų laikotarpiui. Energetikos apokalipsė prasidėjo tik dabar, todėl reikia peržiūrėti verslo perspektyvas ir būdus jam padėti.
„Ne veltui 22 iš 27 ES šalių taiko PVM lengvatas restoranams ir taikys jas toliau. Viso pasaulio maitinimo sektoriaus specialistai sako, kad prireiks mažiausiai 2 ar 3 metų atsigauti po pandemijos ir energetikos išteklių krizės. Žmonės tik ką nustojo maitintis degalinėse, o dabar ir vėl teks atsigręžti į parduotuvių kulinarijos skyrius“, – sako restoranų tinklo „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.
Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas vietoj įprasto 21 proc. maitinimo įmonėms įvestas antrąjį praėjusių metų pusmetį, padedant restoranams, kavinėms išgyventi dėl koronaviruso pandemijos įvestus ribojimus.
Maitinimo įstaigoms PVM lengvatos nebebus, bet žadamas mokesčių atidėjimas – ministrė
Maitinimo įstaigoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata nebus tęsiama, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei jų sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų, sako finansų ministrė.
„Lengvata yra terminuota, jos galiojimas baigiasi su metų pabaiga, jos pratęsti neketinama“, – antradienį LRT televizijai sakė Gintarė Skaistė.
Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas vietoj įprasto 21 proc. maitinimo įmonėms įvestas antrąjį praėjusių metų pusmetį, padedant restoranams, kavinėms išgyventi dėl koronaviruso pandemijos įvestus ribojimus.
Finansų ministrė sakė, kad svarstoma bus tik, ar palikti lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms. Šis taikomas septynerius metus, bet, kaip ir lengvata restoranams, baigia galioti šių metų pabaigoje.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas praėjusią savaitę per Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį sakė, kad PVM lengvata buvo terminuota parama verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos, o dabar jis atsigauna – pavyzdžiui, maitinimo įmonių pelnas pernai augo beveik 24 proc., palyginti su 2019 metais.
G. Skaistė antradienį tvirtino, kad itin didelių sąskaitų už elektrą, šildymą sulauksiantiems verslams svarstoma atidėti mokesčių mokėjimą.
„Skaičiuojama, kiek kainuotų priemonė verslams, kuriems energetinė krizė kerta skaudžiausia, tai yra tiems, kurių energetinės sąnaudos sudaro ne mažiau kaip 10 proc. visų sąnaudų, tai tie verslai, kurie atitiktų šį apibrėžimą, tikėtina, kad jiems bus pasiūlyta mokesčių atidėjimo priemonė“, – LRT televizijai sakė finansų ministrė.
