Klaipėdos regiono plėtros taryba aprobavo apskrities bendrojo plano 20 metų laikotarpiui koncepciją, bet visos aštuonios savivaldybės rengiasi kovoti dėl savo interesų, kai plano rengėjai rugsėjį visuomenei pristatys konkrečius rajonų teritorijų sprendimus, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“.
Planą pristačiusi individualios įmonės „Atkulos projektai“ projektų vadovė Laimutė Janulienė aiškino, kad, viena vertus, koncepcijos nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio, kita vertus, visiems ką nors iki 2027 metų vienoje ar kitoje apskrities vietoje sumaniusiems keisti juridiniams ir fiziniams asmenims planas bus privalomas orientyras. Todėl savivaldybių vadovai baiminasi, kad į planą neįtrauktos veiklos galimybės arba jų perdėtas detalizavimas trukdys visuomenei gyventi.
Klaipėdos apskritis yra skirtingų interesų kraštas - čia ir kurortai (Neringa, Palanga), ir Klaipėdos miestas - pramonės centras, ir depresiniai Skuodo bei Šilalės rajonai, ir Lietuvos uostai: dabartinis Klaipėdos, atkuriamas Šventosios ir būsimas giliavandenis, kuriam parenkamos dvi alternatyvios vietos - prie Melnragės ir prie Būtingės.
Nesutaria dėl uosto
Naujojo uosto vieta sukėlė daugiausia diskusijų. Plano kūrėjai paliko abi alternatyvas, nes norint pradėti uosto statybų parengiamuosius darbus, būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tokie procesai jau vyksta Klaipėdos mieste, bet jei tyrimo išvados būtų neigiamos, prasidėtų diskusijos dėl galimybės statyti giliavandenį uostą Būtingėje.
Regiono tarybos svečias Klaipėdos uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pabrėžė, kad rezerviniame sklype prie Būtingės, 650 hektarų plote, atkuriama žemės nuosavybė, uostui vietos nebelieka. Todėl vienintelė galima teritorija - prie Melnragės, nes būsimas uostas - tai Klaipėdos uosto tęsinys.
Kilus klausimui, ar valstybė yra išreiškusi politinę valią statyti uostą Melnragėje, buvo padaryta išvada, kad tokio sprendimo nėra. Esą nurodymas ištirti galimybę jį statyti - ne teisės aktas, kuriuo galėtų remtis apskrities plano rengėjai.
Būta ir kitokių pastabų. Kretingos rajono meras Valerijonas Kubilius atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol nepažymėtos vėjo jėgainių parkų vietos, o šis procesas pajūryje senokai įsibėgėjęs. Taip pat nenurodyta vamzdyno iš Mažeikių naftos gamyklos į Klaipėdą trasa, nors apie tai lenkai kalba Vyriausybėje.
Neringos savivaldybei aktuali dujotiekio linija nuo Priekulės per Kuršių marias, Klaipėdos rajonui - būsimos geležinkelio į naująjį uostą stoties vieta, o ji nepažymėta. Tačiau daugiausia plano trūkumų įžvelgė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija. Ji nusprendė nepritarti dabartinei koncepcijai.
„Negalime pritarti visų pirma dėl to, kad ignoruojant Klaipėdos miesto bendrąjį planą giliavandenis uostas perkeltas iš Būtingės į Melnragę ir nepateiktas poveikio aplinkai vertinimas, kurio išvadų pagrindu būtų galima svarstyti giliavandenio uosto įrengimo ties Melnrage galimybę“, - kalbėjo Architektų skyriaus vadovė Ramunė Staševičiūtė.
Strateginės klaidos
Apskrities viršininkui pateiktame rašte architektai pabrėžia, kad nenumatytas uostininkų planuojamas geležinkelio aplinkkelis nuo Kopūstų kaimo iki sujungimo su Draugystės stotimi ir laisvąja ekonomine zona, o prioritetinės gyvenamosios miesto plėtros į rytus kryptimi numatomas vėjo jėgainių parkas. Toks sprendimas esą nusikalstamai blokuotų optimaliausią urbanistinės Klaipėdos plėtros variantą.
Tarp krašto kelio į Palangą ir Danės upės, teritorijoje, kurioje miesto bendrajame plane artimiausią dešimtmetį numatyta vos ne visa gyvenamosios statybos plėtra, nurodytas „infrastruktūros koridorius“. Trečiosios vandenvietės vietoje - logistikos centras ir atitinkama infrastruktūra, o naujos vietos vandenvietei nenumatyta.
„Esminės klaidos demonstruoja stebinantį Klaipėdos miesto urbanistinės, ekonominės, socialinės plėtros nesupratimą. Negana to, net trumpai analizuojant medžiagą krenta į akis pateiktų brėžinių neatitikimas vienas kitam ir jų prieštaravimai aiškinamajam raštui. Manome, kad atsainus požiūris į miesto ir apskrities plėtrą turi būti nedelsiant peržiūrėtas. Autoriai privalo pristatyti dokumentą miesto visuomenei ir Lietuvos architektų sąjungai, skubiai taisyti planą“, - teigia Klaipėdos architektai.
Tačiau L.Janulienei primygtinai prašant regiono tarybos pritarti plano koncepcijai, už ją balsavusiųjų skaičiaus pakako, kad „Atkulos projektai“ galėtų tęsti procedūras. Prieš pradėdami svarstyti konkrečius sprendimus, iki rugsėjo, tarybos nariai sutarė teikti pastabas ir siūlymus. Dauguma rajonų vadovų yra nauji žmonės, mažai informuoti apie bendrojo plano, „Atkulos projektų“ rengiamo nuo 2004 metų, reikalus. Kurį laiką planavimo procesas buvo nutrūkęs dėl finansavimo pertraukos. Tačiau Susisiekimo ministerijai nutarus paskubinti naujojo uosto statybas, Vyriausybė Klaipėdos apskrities bendrajam planui užbaigti 2008 metais surado 350 tūkst. litų.
Vida BORTELIENĖ
