Kaip rašoma ministerijos pažymoje, į 1 tūkst. eurų paskatinimą galės pretenduoti fizinis asmuo, kuris yra transporto priemonės savininkas, atidavęs bent 12 mėn. buvusį jo nuosavybe lengvąjį automobilį (M1 klasės) ir įsigijęs mažiau taršų automobilį.
Iš viso paramai yra numatyta 30 mln. eurų suma. Tačiau pagal pirmąjį kvietimą (vėliau seks kiti) bus išdalinta 5 mln. eurų suma. Taigi, pradžioje ją dalinsis 5 tūkst. gyventojų, o iš viso ją galės gauti 30 tūkst. gyventojų.
Kaip minėta, norint gauti pinigų už naują mašiną, reiks atsisakyti senosios – ji turės būti oficialiai registruota Lietuvoje ir registre turėti požymį „dalyvavimas viešajame eisme – leidžiamas“.
Pasitikrinti, ar jūsų automobilis atitinka šį požymį, nesunkiai galima prisijungus prie Kelių transporto priemonių registro (tai galima padaryti Regitros valdomame transporto priemonių registre).
Priduoti seną automobilį sunaikinimui galima tik toms įmonėms, kurios yra registruotos Atliekų tvarkytojų registre. Atsisakantiems automobilio išduodamas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimas, kurio prireiks prašant 1 tūkst. eurų.
Kaip informuoja Aplinkos ministerija, tiksli automobilio pridavimo data bus nustatyta kvietime teikti paraiškas. Paraiškas paramai gauti bus galima pateikti internetu, per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą.
Į piniginę kompensaciją negalės pretenduoti tie asmenys, kurie pirks populiariausius Lietuvoje dyzelinu varomus automobilius. Tačiau perkant mašiną, varomą benzinu, elektra, dujomis ar etanoliu (arba šių degalų rūšių kombinacija), pinigai bus mokami.
Be to, perkamo automobilio bendras išmetamas CO2 kiekis, nurodytas transporto priemonės registracijos liudijime, nebūtų didesnis kaip 130 g/km, o išmetamųjų teršalų standartas butų „Euro 5“ ir aukštesnis.
Kompensacija bus mokama tik už M1 klasės transporto priemones keleiviams vežti, turinčias ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui.
Taip pat numatytas dar vienas ribojimas: 2 metus nebus galima perleisti, parduoti, ar kitokiu būdu suvaržyti teisių į su parama įsigytą automobilį.
Už pamėgtus modelius kompensacijos nebus
„Regitros“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pirmą kartą registruota daugiau kaip 89 tūkst. naudotų ir per 23 tūkst. naujų lengvųjų automobilių.
Kiek anksčiau skelbta, kad populiariausi naudoti yra „Volskwagen“, BMW, „Audi“, „Opel“ markių automobiliai, vidutinis jų amžius viršija 11 metų.
Tarp naujų pirmauja „Fiat“, „Volkswagen“ ir „Toyota“ markių modeliai. Jeigu iš naujų populiariausių automobilių daugelis atitinka numatomus reikalavimus paramai gauti, tai norint pirkti pamėgtus senesnius modelius ją teks pamiršti.
Daugelis jų parduodami su skirtingo darbinio tūrio varikliais. Būtent nuo jo priklauso, kiek mašina kelyje naudos degalų ir kiek CO2 dujų išmes. Duomenis apie tai skelbia įvairūs automobilių mėgėjų portalai, pavyzdžiui, auto-abc.eu.
Benzinu varomas „VW Passat“ (2010–2014 m.), priklausomai nuo variklio darbinio tūrio, išmeta nuo 117 iki 225 g/km CO2;
„VW Golf“ (2008–2012 m.) – nuo 138 iki 173 g/km;
BMW 3 serija (2006–2010 m.) – nuo 151 iki 238 g/km;
BMW 5 serija (2010–2013 m.) – nuo 152 iki 243 g/km;
„Audi A6“ (2008–2011 m.) – nuo 174 iki 262 g/km.
Nauji populiariausi modeliai Lietuvoje dažnu atveju taip pat gali viršyti 130 g/km ribą.
Pavyzdžiui, „Fiat 500“, kaip skelbiama oficialiame gamintojo atstovybės Lietuvoje puslapyje, maksimali CO2 emisija yra 117 g/km, „Fiat Tipo“ – nuo 99 iki 126 iki 132 g/km (1,4 l variklis), „Jeep Renegade“ – nuo 125 iki 173 g/km, „Toyota RAV4“ – nuo 129 iki 171 g/km, „VW Golf“ – nuo 38 iki 164 g/km.
Kada tiksliai bus pradėtos mokėti kompensacijos už mažiau taršius automobilius, kol kas nėra paskelbta. Tačiau sprendžiant iš Vyriausybės atstovų pasisakymų tai gali būti kitų metų pradžia.
