Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektai vėluoja, beveik ketvirtadalis milijardo litų iš anksčiau skirtų pinigų nepanaudoti. Lietuvos pareigūnai į Lietuvą atvykusiems 8 Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto nariams buvo pasirengę įrodyti, kad pinigai nėra iššvaistyti ar išgrobstyti. Vis dėlto europarlamentarai vizitą baigė ultimatumu, palydėtu grasinimais: Lietuva iki antradienio, liepos 17-osios, turi išspręsti ginčus su Rusijos kapitalo įmone arba Ignalinos atominės uždarymo finansavimas bus stabdomas.
Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad joks europarlamentarų šantažas neprivers daryti branduolinei saugai prieštaraujančių žingsnių, tačiau neoficialių „Savaitės“ šaltinių duomenimis, Lietuva, rodos, nusileis Briuselio spaudimui ir sutiks baigti ginčus su Rusijos kapitalo įmone „Nukem“.
Ignalinos atominė užsispyrė – atsisako mokėti už nebaigtus darbus pagrindinių uždarymo projektų rangovei Rusijos kapitalo įmonei „Nukem Technologie“ ir jo partneriui – valstybiniam koncernui „Gesellschaft fūr Nuklear-Service“, sutrumpintai – „GNS“ . Jų statomos branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų saugyklos – milijardinės vertės projektai. Atominėje sukaupta 2500 tonų itin radioaktyvios medžiagos – panaudoto branduolinio kuro. 1800 tonų – vis dar reaktoriuose.
Panaudotas branduolinis kuras turi būti perkeltas į specialius konteinerius ir išvežtas į laikiną saugyklą. „NUKEM“ saugyklą turėjo įrengti dar 2009 metais, tačiau pabaigtuvės vis vėlinamos. Prieš dešimtmetį įrengta pirmoji saugykla jau perpildyta.
Kol branduolinis kuras bus reaktoriuose, stos ir jų ardymo darbai. Kiekvienas uždelstas mėnuo kainuoja papildomai 600 000 eurų.
Prieš dvejus metus jau skelbėme, kad branduolinio kuro saugyklos generalinis rangovas pasišovė sukonstruoti dvigubai talpesnius konteinerius. Pagaminta 150 konteinerių, tačiau jie nelicencijuoti nei Vokietijoj, nei Lietuvoje.
Lietuvos normatyviniai dokumentai reikalauja, kad prireikus panaudotą kurą būtų galima pervežti be perkrovimo. Specialistai sako, kad naujieji konteineriai pervežti netinkami: baiminamasi, kad jų svorio gali neatlaikyti keliamasis kranas. Ignalinos atominė atsisako mokėti už juos gamintojui, kol šis nepateiks patikimumo įrodymų.
Šią savaitę europarlamentarų grupė susitiko su „NUKEM“. Kalbama, kad po to Europos Parlamento „revizoriai“ priekaištavo užsispyrusiems lietuviams, galop – pateikė ultimatumą.
„Jeigu komerciniai ir techniniai ginčai nebus išspręsti iki 2012-ųjų liepos vidurio, Biudžeto kontrolės komitetas gali siūlyti sustabdyti finansinę sutartį. Mes norime išvengti tokios situacijos, todėl kviečiame visus spręsti šias problemas“, – pareiškė EP Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkas Michaelis Theureris.
„Norėčiau palaikyti Europos komisiją, kuri yra pasiūliusi Lietuvos Vyriausybei iki liepos 17 dienos, trečiadienio, išspręsti problemas Ignalinoje, kad galėtume dirbti toliau“, – kalbėjo EP Biudžeto kontrolės komiteto narė Ingeborga Grable.
Taip pat reikalaujama uždarymo lėšų valdymą ir viso proceso vadybą atiduoti į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigtos Projekto valdymo grupės – tų pačių banko ekspertų, kurių paslaugų siekė atsikratyti pernai skandalingai iš pareigų atleistas Ignalinos atominės vadovas Osvaldas Čiukšys ir su juo atsistatydinęs energetikos viceministras Romas Švedas. Jų pastangomis daugiau nei dvidešimties šio banko ekspertų komanda sumažinta iki šešių. Jų paslaugos kainavo 40 milijonų eurų.
„Yra trys skirtingi dalykai. Pirmiausia – pasistengti, kad nebūtų sustabdytas finansavimas. Kol kas kalbame apie būsimą datą – liepos 17 dieną. Kitas dalykas – iš daugiau nei vieno milijardo eurų panaudota vos 500 milijonų. Ar tai geriausias ES pinigų naudojimo būdas? Laikas bėga ir pasibaigus šiam finansavimo periodui pinigai bus prarasti. Ir tik po šių dviejų klausimų mes galime kalbėti apie tolesnį finansavimą“, – išdėstė EP Biudžeto kontrolės komiteto narė Edit Herczog.
Pagal 2001 metais (kai Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė) pasirašytą sutartį, Vakarų donorų lėšas ir vykdomus atrankos konkursus pagal savo taisykles kontroliuoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ekspertai. Jie nusprendė, kad pagrindinius projektus vykdys Vokietijos koncernas „NUKEM Technologie“ kartu su „GNS“. 2008 metais „Nukem' akcijas nupirko Rusijos „Rosatom“ padalinys.
„To pasitikėjimo nebuvo perdaug ir tada Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ekspertai parinko rangovą, tačiau įvyko akcininkų pasikeitimas ir tas „Nukem“ – dabar jau ne tas. Jis priklauso kitai šaliai. Tai jau nebe Vokietijos kompanija, tai – Rusijos kompanija. Aš, kaip politikė, kaip pilietė, ir kaip Europos Parlamento atstovė, galiu įžvelgti tam tikrą interesų konfliktą. Todėl, kad ta pati Rusija vieną atominę finansuoja, nori pradėti statyti Baltarusijoje, kitą Kaliningrade. Jeigu kas kenčia nuo amnezijos, o dar blogiau, jeigu dabar mus spaudžia mokėti rangovui už nekokybišką darbą ir šantažuoja, kad neduos mums pakankamai pinigų naujame finansiniame laikotarpyje, ateis diena, kai tą atsakomybę reikės kam nors prisiimti. Tai nebus Europos Parlamento atsakomybė, bus konkretūs žmonės, kurie tokį sprendimą priėmė“, – sakė Europos Parlamento narė Laima Andrikienė.
Neoficialiais duomenimis, Lietuvos derybininkai, dar prieš išvykstant Europos Parlamento delegacijai, sukirto rankomis su „Nukem“ – Vyriausybė sutinka, kad konteinerių gamintoja licenciją pateiktų maždaug po pusmečio. Jų patikimumą dar turėtų įvertinti valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Lietuva taip pat greičiausiai sutiks nebesikišti į uždarymo vadybos ir finansinius reikalus.
„Buvo daug priekaištų dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo proceso valdymo. Mes pripažįstame tą problemą. Bus ieškoma iš Energetikos ministerijos naujų sprendimų“, – kalbėjo Ministro Pirmininko kancleris, derybų grupės dėl IAE finansavimo vadovas Deividas Matulionis.
Uždaroma atominė elektrinė ir Energetikos ministerija šios informacijos kol kas neviešina – Vilniuje šiuo metu lankosi Europos komisijos Energetikos generalinio direktorato branduolinės energetikos padalinio vadovas. Premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad jokie europarlamentarų šantažai neprivers daryti branduolinei saugai prieštaraujančių žingsnių.
Joana Lapėnienė, LTV „Savaitė“
