Geluonį iš euro zonos krizės pavyko ištraukti Europos centrinio banko (ECB) dėka, tačiau vis dar nenutyla diskusijos, ką veikia nacionalinės vyriausybės su joms suteiktu šansu.
Pavyzdžiui, Italija – gimtoji ECB vadovo Mario Draghi šalis – po neaiškių rinkimų suformavo gremėzdišką vyriausybę. Šalies skola yra lygi jos BVP, taigi būtent į ją žvelgiamą kaip tą, kuriai labiausiai reikia agresyvių struktūrinių reformų, rašoma CNBC.
„Dėka paskutiniuosius keletą metų vykdytos politikos dabar dar turime erdvės manevrams, kad pasiektume 3 proc. tikslą (red. past. deficito pagal BVP)“, - interviu CNBC sakė naujasis Italijos finansų ministras Fabrizio Saccomannis.
Tokio metinio deficito tikslo siekia visos euro zonos nares. Europos Komisija jau leido daliai šalių lėtinti tempą bandant išpildyti šiuos reikalavimus, kad šios galėtų spartinti ekonominį augimą. Tačiau ne visi mano, kad laikas yra Italijos pusėje, kalbant apie jos skolos lygį.
Italijoje savaitgalį kalbėjęs finansinių fondų veteranas George’as Sorosas perspėjo, kad dabartinis ramus periodas ilgai nesitęs. Anot jo, atsigavimas „ilgai netruks, o dabartinė situacija toli gražu neprimena pusiausvyros“.
Italija jau nebėra savo likimo šeimininkė ir tapo priklausoma nuo ES veiksmų. G. Sorosas ilgai įtikinėjo steigti Europos vertybinius popierius ir didesnė finansinę sąjungą, panašią, kurią siūlė Berlynas.
„Daugėja įrodymų, kad taupymo politika neveikia. Anksčiau ar vėliau, ši tendencija išryškės. Kuo greičiau tai atsitiks – tuo geriau“, - teigė jis.
Kiekvienas, tikėdamasis naujosios Italijos vyriausybės imtis ryžtingų struktūrinių ir ilgaliaikių reformų, turi suprasti, ką valdžiai šalyje reiškia darbotvarkė.
„Mes neturime ilgalaikių darbotvarkių. Rinkimų rezultatai sukūrė fragmentuotą parlamentą. Yra stipri koalicija, palaikanti vyriausybę, tačiau yra tikimybė kad po pusantrų ar dvejų metų turėsime naujus rinkimus“, - sako F. Saccomannis.
„Mes mėginame išsitekti šiame laike. Ne vien įprastinėje 5 metų kadencijoje“, - priduria jis.
Olandijos finansų ministras ir euro zonos finansų ministų pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas įtikinėja kitas vyriausybes imtis reformų, o ne remtis vien tik nekonvencine ECB politika.
„Monetarinė politka mūsų iš krizės gali ir neištraukti. Ji gali sumažinti įtampą, paskatinti augimą. Tačiau mums labiausiai reikia, kad visos šalys pirmiausiai priimtų struktūrines reformas“, - sakė J. Dijsselbloemas.
„Noriu pabrėžti, kad siekiu finansinės ir monetarinės politikos bei struktūrinių reformų mišinio“, patikino jis.
Tuo tarpu F. Saccomannis teigia, kad jis ieško būdų kaip palengvinti paskolų suteikimą Italijos verslui, kuris negeba tvarkytis krizės akivaizdoje.
„Dar lieka erdvės fiskaliniams veiksmams. Bandome mažinti mokesčius jaunimą įdarbinačioms įmonėms, Arba palaikome investicijas naujų technologijų ir inovacijų kūrime. Tai yra nauja reforma darbo rinkoje, kuri turi daug aspektų“, - sakė F. Saccomannis.
Italijos centrinio banko vadovas, perėmęs postą iš Mario Draghi, Ignazio Visco mano, kad ECB yra pasiruošęs padėti Italijai ir, reikalui esant, likusiai euro zonai, net ir po kontroversiško palūkanų normos mažinimo.
„Mes manome – aš asmeniškai taip pat manau, kad tai yra efektyvu – ekonomika dabar gali veikti savarankiškai. Techniškai mes turime priemonių ir esame pasiruošę įsikišti. Gali kilti ir nenumatytų pasėkmių. Mes žinome, kad mums reikės su tuo dorotis ir žinome, kaip reikia tai daryti“, - patikino I. Visco.
