Jų teigimu, bankų klientai pagal poreikį gali koreguoti savo mokėjimų limitus, maksimali suma – 50 tūkst. eurų, tačiau nuo 15 tūkst. eurų bankai turi teisę atlikti pinigų kilmės tikrinimo procedūrą.
Norint pervesti daugiau nei 50 tūkst. eurų teks vykti į banką, kas, anot pašnekovų, nėra didelė problema, kadangi tokie pervedimai nėra kasdienybė. Sunkiausia bus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems trūksta žinių naudotis internetine bankininkyste.
Kadangi vos ketvirtadalis būstų nuperkami grynaisiais, NT rinkos šis naujas sprendimas stipriai nepaveiks, tačiau sumažins neskaidrius būstų pardavimus tarp žmonių ir regionuose.
Pervedimų limitas – apsauga nuo sukčių
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė primena, kad Lietuvoje veikiančių bankų klientai gali pagal poreikį koreguoti savo dienos ir mėnesio mokėjimo limitus. Todėl, jos teigimu, įsigyjant didelės vertės prekę ar būstą galima patogiai atsiskaityti pavedimu.
V. Kiguolienė pataria dėl konkrečios situacijos ir procedūros – galimybės atlikti reikalingas korekcijas interneto banke, pildant prašymą ar kitu būdu – individualiai teirautis savo paslaugų teikėjo.
„Dažniausiai klientai pageidauja padidinti limitą vienkartiniu pagrindu, o atlikę pervedimus nusistato įprastinį mažesnį. Tai yra vienas iš būdų apsisaugoti nuo sukčiavimų“, – komentuoja pašnekovė.
O „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas papildo, kad banko padalinyje klientas gali atlikti pervedimą be apribojimų, interneto banke – kliento nustatytų dienos/mėnesio sumos ribose.
„Maksimali suma, kurią galima atlikti nevykstant į banko padalinį, yra 50 tūkst. eurų. Tokį limitą galima nusistatyti susisiekus su banku interneto banko žinute. Papildomai primename, kad klientams, neturintiems nuolatinio didelių pavedimų poreikio, mes rekomenduojame nenusistatinėti aukštų pervedimų limitų. Vėlgi dėl didesnio lėšų saugumo sukčiavimo atveju“, – pasakoja G. Vercinskas.
Dėl pirkinių virš 50 tūkst. eurų teks vykti į banką
„Swedbank“ atstovas priduria, kad pats klientas gali pasididinti pavedimų limitą iki 10 tūkst. eurų arba visada gali kreiptis į banką interneto banko žinute ir padidinti jo nustatytus dienos/mėnesio pervedimų limitus.
Pasak jo, jei norima limitą pasididinti virš 50 tūkst. eurų, klientams reikia atvykti į banko padalinį, bet tai įprastai yra vienkartiniai atvejai.
Pašnekovas sako, kad nepriklausomai, ar būstas perkamas su paskola, ar nuosavomis lėšomis, galioja tie patys reikalavimai kaip ir įprastam pavedimui, t.y. jei kliento nusistatyti limitai leidžia atlikti pakankamai didelės sumos pavedimą, tai klientas gali padaryti savarankiškai interneto banke.
O jei sandorio suma didesnė nei limitas, klientas gali laikinai pasididinti limitą banko padalinyje ir vėliau atlikti pavedimą interneto banke.
„Kiek žinau, didžioji dalis atsiskaitymų už NT sandorius jau ir dabar vyksta bankiniais pavedimais, todėl minėti pokyčiai neturės didesnės įtakos NT rinkai“, – komentuoja G. Vercinskas.
Jis tikina, kad dėl naujojo sprendimo apriboti atsiskaitymus grynaisiais šiuo metu pokyčiai banke neplanuojami: „Žinoma, stebėsime situaciją, kai bus įgyvendinti įstatyminiai pokyčiai.“
Už būstą – tik pervedimu: vyks skaidresni sandoriai
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius, remdamasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, teigia, kad tik ketvirtadalis (apie 26,5 proc.) NT Lietuvoje yra nuperkama grynaisiais pinigais.
Jis atkreipia dėmesį, kad dauguma NT sandorių grynaisiais pinigais yra ne pirminio būsto rinkoje, o ten, kur žmonės būstus perka vieni iš kitų ir yra sunkiau „pagauti“ apskaitą.
„NT vystytojai, verslo įmonės, mūsų nariai absoliučiai nenaudoja grynųjų. Taigi jeigu žmogus nori įsigyti būstą grynaisiais, atsineša maišą pinigų, jis yra siunčiamas į banką, kad įsidėtų juos į sąskaitą ir padarytų pavedimą. Kadangi įmonės neturi kasų, neprisiima rizikos tikrinti pinigų kilmės ir pan.“, – paaiškina LNTPA prezidentas.
Jo manymu, didelio poveikio naujasis sprendimas NT rinkai neturės, nebent mažesniems sandoriams ar regionuose, kur bandoma dalį pinigų mokėti grynaisiais nurodant mažesnę vertę, o kitą dalį – pervedimu.
Pašnekovas priduria, kad jei pervedimas yra didesnis nei 15 tūkst. eurų, bankai turi teisę paprašyti pagrįsti pinigų kilmę.
Anot M. Statulevičiaus, šis naujas sprendimas labiau drausminamoji priemonė, kuri išskaidrins vykstančius sandorius, žmonės turės pagrįsti savo turimas lėšas.
Valstybė turėtų pagalvoti apie vyresnius žmones
LNTPA prezidentas pamini, kad vis dėlto minusų dėl naujojo sprendimo yra: „Čia galbūt kalbėkime apie tam tikrą asmenų grupę, kuri ne taip aktyviai naudojasi banko paslaugomis, tarkime, vyresni ar mažiau išprusę žmonės, pensininkai, kuriems tikrai naudojimasis internetu yra sunkesne užduotis.
Jiems turi padėti giminaičiai arba jie turi vykti į banką. Regionuose žmonėms sunkiau, nes jiems galbūt reikia vykti į didesnį miestelį, kur yra banko skyrius, ten daryti pervedimą, o tai – laiko sugaišimas.“
Tačiau, jo teigimu, tokie dideli pervedimai nėra tipiniai – daugeliui tai būna vos keletas kartų per gyvenimą, taigi dėl bendros politikos, saugumo, pinigų kilmės patikrinimo tikriausiai verta daugiau pavargti.
Vis dėlto M. Statulevičius sako, kad valstybė turėtų pagalvoti apie vyresnius žmones ir galbūt suteikti tam tikras lengvatas, labiau juos edukuoti, galbūt kompensuoti pavedimų kaštus ar sudaryti galimybę su kažkieno pagalba viešose vietose, pavyzdžiui, bibliotekose, kur yra internetas, tuos pervedimus atlikti.
„Tai tam tikra pagalba galėtų būti. Ir mažiau pasipriešinimo būtų visuomenėje“, – teigia pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad įstatyme yra numatytos išimtys, jei pervedimas labai skubus ir yra savaitgalis, pervedimai – apriboti ar negalimi, tada, informavus VMI ir visa tai pagrindus, galima atlikti sandorį grynaisiais ir didesnei sumai.
