Nors šiuo metu daugiau manančiųjų, kad dabar lengviau įsidarbinti nei prieš pusmetį, vis dėlto darbo ieškantieji įžvelgia tam tikrų pagrindinių darbo rinkos problemų Lietuvoje. Kokios jos ir apie ką turėtų pagalvoti darbdaviai bei darbo ieškantieji, pateikiama, remiantis darbuotojų apklausos rezultatais.
Darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentai akcentuoja keletą opių klausimų, kurie apsunkina darbo paieškas:
1. Neapibrėžti reikalavimai darbuotojui. Pasak CVbankas.lt apklausoje dalyvavusių asmenų, darbdaviai sunkiai patys sau apibrėžia, koks darbuotojas jiems reikalingas. Norima, kad darbuotojas būtų kuo jaunesnis, bet turėtų darbo patirties. Tačiau itin jauni darbo ieškantieji kaip tik nori įgyti patirties, bet jos dar neturi. Dėl tokių darbdavių reikalavimų sunku vyresniems darbuotojams – respondentų nuomone, maždaug nuo 40–ies metų darbuotojai nenoriai įdarbinami, ir dažnai visiškai neatsižvelgiama į jų turimą galbūt net keliasdešimties metų patirtį;
2. Patirties neturintieji kainuoja mažiau. Darbo ieškantieji pastebi, kad kartais darbdaviai sąmoningai įdarbina jaunus ir nepatyrusius kandidatus, nes jie kelia mažiau reikalavimų, jiems pakanka mažesnio atlyginimo;
3. Atlygis neatitinka darbo krūvio. Dirbantieji neretai skundžiasi, kad šiuo metu iš darbuotojo reikalaujama itin daug ir tikimasi už minimalų atlygį gauti darbuotoją su visomis kompetencijomis, patirtimi ir kvalifikacijomis. Kitokiomis ekonominės situacijos aplinkybėmis vieno darbuotojo pareigas turėtų atlikti keli asmenys, o šiuo metu viskas paliekama vienam žmogui. Pasak respondentų, tik už itin didelį darbo krūvį ar viršvalandžius dabar niekas nenori daugiau mokėti ir nemoka – dirbantieji turi atlikti daug funkcijų, bet jų darbas prastai apmokamas;
4. Specialistų gausa. Pasak apklausoje dalyvavusių asmenų, šiuo metu mokslo įstaigos paruošia per daug tos pačios specialybės darbuotojų, todėl rinka persipildo ir kandidatams sunku surasti darbą;
5. Pasiūlos stygius. CVbankas.lt respondentų nuomone, šiuo metu daugėja bedarbių, turinčių darbo rinkoje nepaklausias profesijas ar neturinčių kvalifikacijos. Mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa ir didėja ypač kvalifikuotų specialistų poreikis. Vadinasi, darbo pasiūlos kvalifikacija neatitinka darbo rinkos pasiūlos.