Skelbiama, kad kas antras (48,5 proc.) apklausoje dalyvavęs darbdavys pripažįsta, kad pastaraisiais metais vis sunkiau pavyksta prisikviesti kandidatų į darbo pokalbį. Kiek daugiau nei trečdalis (37,7 proc.) darbdavių nurodė pastebintys dažnesnes situacijas, kai atrankos metu pasirinktas kandidatas sutartą dieną apskritai neatvyksta įsidarbinti.
„Apklausa parodė, kad neretai derybiniai svertai yra darbo ieškančio asmens pusėje. Darbas jiems yra saviraiškos galimybė, o ne tik būtinybė uždirbti pajamas šeimai. Šiuo metu rinkoje vien konkurencingas atlyginimas nesuvilios darbuotojų, nes pasaulis leidžia rinktis tai, kas jiems patinka“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Nepranešę neatvyksta į darbą
Šalies įmonės bei organizacijos tokius darbuotojų elgsenos pokyčius stebi ir kasdieninėje aplinkoje. Kas ketvirtas darbdavys (24,2 proc.) teigė, jog pastaraisiais metais padažnėjo atvejų, kai darbuotojai nepranešę neatvyksta į darbą.
Daugiausiai su tokiu reiškiniu susidūrė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, apdirbamosios gamybos ir statybos įmonės (kiek daugiau nei trečdalis apklausoje nuomonę išreiškusių darbdavių). Mažiausiai tokį reiškinį fiksavo viešojo valdymo įstaigos, informacijos ir ryšių, kasybos ir karjerų eksploatavimo vykdančios įmonės.
Darbdavių teigimu, pastaraisiais metais daugėjo atvejų, kai išdirbę mėnesį ar šiek tiek daugiau, darbuotojai meta darbą be rimtos priežasties, argumentuodami, kad „nepatinka“. Tokį reiškinį fiksavo kas trečias (35,9 proc.) apklausoje dalyvavęs darbdavys.
Dažniausiai su tuo susidūrė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, apdirbamosios gamybos ir statybos sektoriuose veikiantys darbdaviai. Rečiausiai – informacijos ir ryšių bei elektros, dujų ir garo tiekimo veiklą vykdančios įmonės.
Darbdaviai pastebi, kad darbuotojai drąsiau ir dažniau reiškia pageidavimus ne tik dėl užmokesčio didinimo, bet ir dėl fizinių darbo sąlygų gerinimo ar galimybės dirbti nuotoliu.
Padažnėjusius prašymus didinti darbo užmokestį fiksavo apie du penktadalius darbdavių (44 proc.), gerinti fizines darbo sąlygas – trečdalis (32,3 proc.). Dažniau nei kituose sektoriuose užfiksuotą tokį reiškinį vardijo viešojo valdymo ir švietimo įstaigos, kurios turi ribotas galimybes didinti darbo užmokestį.
Dažnėjusius darbuotojų prašymus visą ar dalį laiko dirbti nuotoliu pastebėjo kas penktas darbdavys (18,8 proc.). Daugiausiai – viešojo valdymo, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo veiklos sektoriuose.
Užimtumo tarnybos atliktoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 158,5 tūkst. darbuotojų.