Kaip artimiausiu metu gali pasikeisti darbo kultūra, I. Ruginienė teigė, kad keturių darbo dienų savaitė yra realu jau dabar, tačiau tai patinka ne visiems darbdaviams.
„Tai yra darbo organizavimo klausimas, ir šiai dienai esant norui prie šio modelio prisitaikyti gali praktiškai bet kas. Darbdaviams neramu, kad reikės daugiau investuoti į žmogiškuosius išteklius. Jei žmogus dirba pamainomis, reiškia galbūt reikės įvesti vieną papildomą pamainą, samdyti daugiau darbuotojų, ir į tai reikės investuoti. O niekas to daryti nenori. Norima, kad darbuotojas dirbtų esamu pajėgumu ir didesniu krūviu, su mažomis sąnaudomis, sukurti kuo daugiau produkto, kad kaštai būtų maži, o pelnas didelis. Ši darbdavių formulė yra labai paprasta.
Mes sakome, kad reikia investuoti į žmones, reikia investuoti į darbuotojus. Turime senėjančią visuomenę, todėl darbuotojų sveikata turime rūpintis nuo pat pirmojo darbo. Ir tik užtikrinus subalansuotą darbo ir poilsio režimą, tik užtikrinus tam tikras priemones, saugančias darbuotojų sveikatą, mes galime būti užtikrinti, kad darbuotojas galės dirbti iki pat pensijos, o galbūt net ir daugiau“, – teigė I. Ruginienė.
Vis tik ir darbdavių atstovai prisimena, kad ne taip seniai buvo įprasta dirbti net ir daugiau nei 5 dienas. Bet sparčiai vystantis technologijoms, darbo valandos gali trumpėti.
„Aš dar pats pamenu, kai buvo dirbama penkias su puse dienos, kai šeštadieniais visi dirbo iki pietų. O vėliau buvo pereita prie penkių dienų. Pirmiausia, žinoma, viskas susiję su technologijomis. Pilnu greičiu artėjant prie dirbtinio intelekto, sukuriamos visiškai naujos galimybės. Manau, kad žmonėms tiesiog iškils klausimas, kodėl mes čia turime tiek daug dirbti.
Žmonės nori saugoti gamtą, žaliasis kursas, vystosi dėvėtų drabužių surinkimo programos. Ir maisto kultūra, matome, kad restoranuose žmonės palieka vis mažiau nesuvalgyto maisto. Dabar keičiasi kultūra. Kodėl dirbti penkias, šešias dienas? Dirbame tiek, kad galėtume apsirūpinti, būtent laisvo laiko įprasminimas tampa labai svarbus. Atsiranda technologinės galimybės kurti naujas veiklos sritis“, – portalui tv3.lt komentavo Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) vadovas Danukas Arlauskas.
Siūlo palikti susitarti darbdaviams ir darbuotojams
Pasak LDK prezidento, būtų geriausia, jei dėl to, kiek dienų ir kaip yra dirbama savarankiškai susitartų darbdaviai ir darbuotojai.
„Na įstatymų numatyta tvarka, vyriausybė priima sprendimą – čia yra blogas variantas. Viskas turi vykti labai natūraliai. Ir dabar jau yra įmonių, kurios dirba keturias darbo dienas arba penkias, bet sutrumpinta diena. Noriu akcentuoti, kad tai tik laiko klausimas, bet ne visose ekonomikos srityse vienodai, ir geriausiai būtų be politikų įsikišimo“, – sakė D. Arlauskas.
Tačiau su tuo nesutinka I. Ruginienė. Jos teigimu, savaiminis procesas darbo užmokesčio ir darbo sąlygų klausimais vyksta pernelyg lėtai. Todėl išorinis spaudimas yra būtinas norint skatinti darbdavius keisti darbo sąlygas.
„Taip buvo ir su nuotoliniu darbu. Kai atsirado išorinis spaudimas – pandemija, darbuotojų trūkumas, tai atsirado ir nuotolinis darbas, daugelis darbdavių į tai pradėjo žiūrėti teigiamai. Taip pat ir su šiuo modeliu, spaudimas iš išorės turi būti ir tai skatins darbdavius persiorientuoti ir kitaip formuoti darbo sąlygų sistemą. Jei paleisi savieigai tai greičiausiai nieko nebus. Tam tikras postūmis turi būti ir spaudimas turi būti daromas“, – teigė pašnekovė.
Konkurencija dėl darbuotojų gali paskatinti trumpinti darbo savaitę?
D. Arlausko teigimu, tarp įmonių yra konkurencija ir lieka tos, kurios veikia efektyviausiai ir labiausiai rūpinasi savo darbuotojais.
„Verslo atžvilgiu yra svarbu neatsilikti nuo konkurencijos. Ir kaip užtikrinti ir produktyvumą, ir kultūrinį aspektą, kad prisitaikytume prie besikeičiančios visuomenės. Negali vien visiems nurodinėti, turi rasti kontaktą, įkvėpti žmones, kad šie tavimi patikėtų. Tai va čia ir yra didžiausias iššūkis, nes kitaip liksi be darbuotojų“, – teigė D. Arlauskas.
„Mes sakome, kad reikia investuoti į žmones, reikia investuoti į darbuotojus. Turime senėjančią visuomenę, todėl darbuotojų sveikata turime rūpintis nuo pat pirmojo darbo.“ – I. Ruginienė.
„Kodėl dirbti penkias, šešias dienas? Dirbame tiek, kad galėtume apsirūpinti, būtent laisvo laiko įprasminimas tampa labai svarbus. Atsiranda technologinės galimybės kurti naujas veiklos sritis“, – D. Arlauskas.
Šiuo metu Lietuvoje įprasta darbo savaitė yra penkios darbo dienos, bet dalis įmonių savo darbuotojams kaip papildomą motyvacinę priemonę siūlo ir trumpesnes darbo savaites, daugiau atostogų, nei numato Darbo kodeksas ir kitokius papildomus laisvadienius.
Teksto autorė: praktiką atliekanti Eivina Belousovaitė.
