Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek žmonių pirmojo karantino metu prašė atidėti jiems komunalinius ir kitus mokesčius, kiek įmonės tokių prašymų planuoja sulaukti ir kokios gyventojų reakcijos tikisi prasidėjus antrajam karantinui.
Mokesčiai už šildymą
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovė Ramunė Gurklienė pasakojo, kad pirmojo karantino metu šilumos tiekimo įmonės nesulaukė gausaus besikreipiančių prašymų atidėti mokėjimus už šilumos energiją.
„Tiesa, karantino pradžioje įmonės sulaukė skambučių telefonu ir klausimų mokesčių atidėjimą. Tačiau vėliau gyventojai oficialių prašymų buvo labai nedaug.
Atidėti mokėjimus prašė didžiųjų miestų gyventojai. Tačiau nepaisant to gyventojų įsiskolinimas 2020 m. šilumos tiekėjams buvo netgi mažesnis palyginti su 2019 m. Tai lėmė mažesnės šilumos kainos ir šiltesnės lauko oro sąlygos“, – komentavo šilumos tiekėjų atstovė.
Pasak jos, šildymo sezono metu didžiausios skolų apimtys paprastai būna šalčiausiais žiemos mėnesiais, o vėliau mažėja. Kadangi karantino sąlygos buvo paskelbtas šildymo sezonui besibaigiant, ryškaus vartotojų įsiskolinimo šuolio nebuvo užfiksuota
„O mokėjimų išskaidymai ar atidėjimai buvo galimi tik sąskaitoms už karantino laikotarpiu suvartotą šilumą ar karštą vandenį. Gyventojai privalėjo pateikti dokumentus apie darbo ar didžiosios dalies pajamų netekimą. Jie turėjo įrodyti, kad karantino metu neteko darbo ir pagrindinių pajamų, išėjo neapmokamų atostogų, buvo paskelbta prastova, negalėjo vykdyti individualios veiklos ir negavo pajamų bei iki karantino neturėjo pradelstų mokėjimų už paslaugas.
Daugumos atidėjimų laikotarpio trukmė siekė 3 mėn. Kai kurios šilumos tiekimo įmonės mokėjimus atidėjo visiems karantino metu įsiskolinusiems vartotojams dar 30 dienų po karantino pabaigos, t. y. nesiėmė jokių papildomų skolos išieškojimo veiksmų dėl karantino metu susidariusios skolos“, – komentavo R. Gurklienė.
Anot jos, kalbant apie antrąjį karantiną svarbu painėti, kad šių metų šildymo sezonas prasidėjo spalio antroje pusėje.
„Todėl mokėjimai už spalį bus nedideli, reiktų sulaukti mokėjimų už lapkritį (pilnas šildymo mėnuo). O šilumos sąskaitos už lapkričio mėn. suvartojimą bus išrašytos iki gruodžio 10 d. tuomet ir bus aiškesnė situacija dėl gautų gyventojų prašymų atidėti mokėjimus“, – aiškino šilumos tiekėjų atstovė.
Sąskaitos už vandenį
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas irgi tikino, kad prasidėjus pavasarį karantinui vandens tiekimo įmonės gyventojams suteikė galimybę atidėti mokėjimus.
„Tačiau žmonių, kurie norėjo atidėti mokesčius buvo labai nedaug. Manau tai lėmė, kad žmonės suvartoja vidutiniškai 2 ar 3 kubus vandens, o už tokį kiekį mokesčiai nėra labai dideli, vidutiniškai siekia apie 6 eurus.
Todėl manome, kad antrojo karantino metu dar mažiau sulauksime prašymų atidėti mokėjimus, tačiau jeigu jų bus, kiekvieno gyventojo situacija bus svarstoma individualiai“, – aiškino D. Ramonas.
„Vilniaus vandenys“ atstovė Renata Smalskė patvirtino, kad įmonė pirmojo karantino metu sulaukė gyventojų ir verslo prašymų atidėti mokėjimus.
„Pirmojo karantino laikotarpiu į bendrovę su prašymu atidėti mokėjimus už suteiktas paslaugas kreipėsi 82 juridiniai ir 77 fiziniai asmenys. Juridinių asmenų skolos svyravo nuo 100 iki 1 tūkst. ir daugiau eurų.
Bendra juridinių asmenų skolos suma siekė beveik 84 tūkst. eurų. Fizinių asmenų skolos buvo kur kas mažesnės – nuo kelių iki keliasdešimties eurų. Bendra fizinių asmenų susidariusi skola už suteiktas bendrovės paslaugas siekė tik kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų“, – komentavo bendrovės atstovė.
Ji pastebėjo tendenciją, kad prašydami atidėti mokėjimus į bendrovę dažniau kreipėsi vyresnio amžiaus asmenys, patenkantys į rizikos grupę, motyvuodami ne lėšų stoka, bet apribota fizine galimybe atlikti mokėjimus taip, kaip jie buvo įpratę – susimokant parduotuvių kasų terminaluose, pašto skyriuose ir pan.
„O analizuodami juridinių klientų prašymus, pastebėjome ir bandymų pasinaudoti buvusia situacija – bendrovei žinomi skolininkai, kurių skolos tęsiasi jau ne vieną mėnesį ir siekia ne vieną šimtą ar net tūkstantį eurų, taip pat kreipėsi su prašymais mokėjimus atidėti ir skolos neišieškoti“, – sakė R. Smalskė.
Vis tik, pasako jos, atsižvelgusi į karantino metu suprastėjusią dalies gyventojų finansinę padėtį ir solidarizuodamasi su Vilniaus miesto savivaldybės raginimu padėti miestiečiams išgyventi šį nelengvą laikotarpį, bendrovė karantino laikotarpiu nevykdė skolų išieškojimo veiksmų.
„Karantinui pasibaigus – klientams sudarėme galimybę skolas išsimokėti iki rugpjūčio 31 dienos. Mūsų duomenimis, daugiau nei 70 proc. bendrovės klientų, turėjusių skolas, jas grąžino.
Taip pat pastebėjome ir daugiau karantino tendencijų. Bendrovės duomenimis įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose sunaudojama apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens, tačiau per pirmąjį karantiną jo sunaudota maždaug 7 proc. mažiau.
Karantinui įpusėjus, fiksavome apie 5 proc. mažesnį vandens suvartojimą, palyginti su laikotarpiu iki karantino, o karantinui einant į pabaigą, sumažėjimas išaugo iki 7 proc. Didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje – Senamiestyje ir Naujamiestyje – kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo“, – teigė R. Smalskė.
Kalbėdama apie dabartinę situaciją bendrovės atstovė, teigė, kad prasidedant antrajai karantino bangai, prašymų atidėti mokėjimus už suteiktas paslaugas įmonė dar negavo.
„Tačiau jautriai žiūrėsime į esamą situaciją, prašymus dėl mokėjimų atidėjimų priimsime ir spręsime klausimus individualiai“, – teigė R. Smalskė
Anot bendrovės atstovės, prašymų dėl mokėjimų atidėjimo įmonė gauna nuolat, nepriklausomai nuo karantino.
„Tai natūralu, nes su finansiniais sunkumais dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali susidurti visi. Savo ruožtu visad stengiamės atsižvelgti į mūsų klientų prašymus, išsakytus argumentus ir rasti abiem pusėm priimtiną sprendimą“, – tikino R. Smalskė.
Mokesčiai už elektrą
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas teigė, kad pirmojo karantino buvo gauti klientų prašymai atidėti skolų mokėjimo terminus ir tai buvo padaryta.
„Prašymai ir sąskaitų atidėjimai buvo juridiniams asmenims. Buvome pasitvirtinę standartines atidėjimo sąlygas, o esant didesnėms skoloms, ar netipiniams prašymams, tokius atvejus nagrinėjome individualiai. Didžiąją dalį klientų prašymų, ypač tų, kurie atsidūrė VMI nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąraše, patenkinome.
Kaip žinoma, karantinas įvestas nuo nuo lapkričio 6 d. Sąskaitos komerciniams klientams už skirstymo paslaugą (ESO dalį) bus išrašomos pasibaigus mėnesiui. Šiuo metu analizuojame ir peržiūrime procesus, kad būtume pasirengę tinkamai reaguoti.
Kalbant apie gyventojus, tai jie dėl apmokėjimo atidėjimo, kreipėsi į savo elektros tiekėjus“, – aiškino T. Kavaliauskas.
Rinkliavą už komunalines atliekas administruoja savivaldybės
Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Asta Kuckaitė teigia, kad mokesčių tvarką už šiukšlių išvežimą nustato savivaldybės.
„Tad gyventojai, kurie norėtų šį mokestį atidėti turėtų kreiptis į savo savivaldybę“, – pastebi asociacijos direktorė.
Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus patarėjas Vytautas Budreika pastebėjo, kad prašymus sumažinti rinkliavą ir atleisti nuo kintamosios dalies arba mokėti pagal svorį galima pateikti bet kada, nepriklausomai nuo epidemiologinės situacijos.
„Šia galimybe dažniausiai naudojasi tie gyventojai, kurie laikinai nesinaudoja savo nekilnojamo turto objektu arba nevykdo veiklos. Tačiau nuo pastovios rinkliavos dalies galima atleisti išimtinai tik Tarybos sprendimu. Tokio sprendimo kol kas nebuvo“, – teigė specialistas.
Anot jo, pirmojo karantino metu buvo gauti 45 juridinių ir 2 fizinių asmenų prašymai dėl rinkliavos už komunalines atliekas tvarkymo atleidimo.
„Todėl Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) vadovaudamasi nuostatais karantino laikotarpiu neskaičiavo delspinigių visiems mokėjimus pradelsusiems rinkliavos mokėtojams“, – aiškino B. Budreika.
Administraciniai daugiabučių mokesčiai
Būsto rūmų teisininkas Raimondas Klimavičius teigė, kad dėl mokesčių atidėjimo gyventojai turėtų kreiptis į būstą administruojančią įmonę ir tartis asmeniškai.
„Tačiau nemanau, kad daug tokių žmonių buvo pirmojo karantino metu ir bus dabar – prasidėjus antrajam karantinui. Būsto administravimo mokesčiai nėra dideli. Šiek tiek brangiau gali tekti mokėti už remonto darbus, bet šias sumas administratoriai stengiasi išskaidyti per keletą mėnesių, kad gyventojams nereikėtų vienu metu mokėti didelės sumos“, – aiškino teisininkas.
„Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis sakė, kad pirmojo karantino metu įmonė sulaukė vos keleto gyventojų prašymų atidėti mokesčių mokėjimą.
„Dažniau pasitaikė vėlavimai, nes klientai, kurie nesinaudojo el. bankininkyste, dėl pandemijos grėsmės, vengė vaikščioti į fizines įmokų surinkimo vietas. Tačiau mes jiems ir kitiems savo klientams suteikėme galimybę mokesčius susimokėti ir kitus būsto priežiūros klausimus spręsti saugiai, patogiai, neišeinant iš namų – per mūsų savitarnos portalą ar mobilią aplikaciją. Pastebėjome, kad karantino metu ši alternatyva sulaukė didelio klientų susidomėjimo.
Visada prašome klientų atsiskaityti už mūsų suteiktas paslaugas nurodytais terminais, tačiau, žinoma, esame socialiai atsakingas verslas, suprantame, kad dalis mūsų klientų gali susidurti su trumpalaikėmis mokumo problemomis, todėl karantino laikotarpiu kiekvieną tokį atvejį vertinome ir vertinsime individualiai“, – žadėjo P. Ugianskis.
Mokesčiai už ryšio paslaugas
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skundų skyriaus vedėja Ugnė Karbočiūtė pastebėjo, kad karantino laikotarpiu tiek verslas, tiek gyventojai gali susidurti su sunkumais apmokant už prekes ir teikiamas paslaugas.
„Ne išimtis ir elektroninių ryšių paslaugos, kurios šiuo laikotarpiu tampa itin svarbios dėl galimybės palaikyti ryšį, taip pat užtikrinti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Svarbu paminėti, kad teisės aktai, reglamentuojantys elektroninių ryšių paslaugų teikimą, pareigos atidėti mokėjimus už paslaugas nenumato, tačiau tai gali būti aptariama tarp paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo sudaromoje paslaugų teikimo sutartyje.
Todėl vartotojams visų pirma rekomenduojame atidžiai peržiūrėti sutartinius dokumentus ir jų sąlygas dėl mokėjimo už paslaugas. Nesant sutartyse nuostatų dėl galimybės atidėti mokėjimus už paslaugas susiklosčius tam tikroms nenumatytoms aplinkybėms (šiuo atveju, šalyje paskelbus karantiną), siūlome kreiptis į savo paslaugų teikėjus ir kilusius klausimus spręsti individualiai, derybų būdu atrandant abiem pusėms geriausią situacijos sprendimą“, – siūlė specialistė.
Anot jos, paslaugų teikėjai neretai bando rasti abiem pusėms tinkamą sprendimą, geranoriškai pasiūlo priimtinus variantus.
„Tačiau, suprantant, kad ir paslaugų teikėjams privalu vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, karantino faktas neturėtų būti būdas piktnaudžiauti ar išvengti mokėjimų.
Pirmojo karantino laikotarpiu RRT buvo gavusi keletą vartotojų kreipimųsi raštu, telefonu dėl mokėjimų už elektroninių ryšių paslaugas atidėjimų, į kuriuos paslaugų teikėjai dažnu atveju reagavo geranoriškai ir ieškojo tiek paslaugų gavėjui, tiek paslaugų teikėjui priimtino sprendimo. Šiuo metu atitinkamų kreipimųsi dėl mokėjimų atidėjimų RRT dar nėra sulaukusi“, – teigė U. Karbočiūtė.
