Portalo tv3.lt straipsnis apie mokyklinių prekių kainas Lietuvoje ir Lenkijoje sulaukė daugybės gyventojų pasipiktinimų. Žmonės skundėsi per dideliais prekių antkainiais.
Kaltino verslininkų godumą
„Čia ne rinka kalta, o verslininkų godumas. Juk kitose, net mažose šalyse kainos nėra tokios aukštos, jos įkandamos net minimalų atlyginimą gaunantiems žmonėms.
O pas mus uždirbantys minimumą gyventojai vos sukuria galą su galu“, – komentavo vyras.
Kitas vyras kaltino pirkėjus: „Juk nemaža dalis žmonių nesiskundžia ir perka daiktus už tiek, kiek jų prašo. Kol sutiksime brangiai mokėti, tol kainos ir nekris.
Turėtume aplenkti tas parduotuves, kurios užsideda didžiausius antkainius. Dabar patys žmonės kalti, jie perka, o verslininkai tik dar daugiau kelia kainas.“
Dar kita gyventoja piktinosi verslininkų skundais.
„Juk kiekvienais metais girdime, kad verslams sunku. Jie skundžiasi, kad mažėja pirkėjų srautai. Tačiau, metams pasibaigus, daugelis džiaugiasi didžiausiais pelnais. Taigi visi tik verkia, tačiau vis tiek uždirba.
Na, o paprastiems žmonėms tenka apsipirkinėti Lenkijoje arba ieškoti nuolaidų“, – rašė moteris.
Teisinosi per maža rinka
Tuo metu pardavėjai, aiškindami, kodėl ta pati kaina Lenkijoje yra dvigubai ar trigubai mažesnė, teisinosi per maža rinka ir vardijo kitokius parduotuvės privalumus.
„Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas skaičiavo, kad elektroninės prekybos centre „Pigu.lt“ prekiauja 4 tūkst. skirtingų pardavėjų.
„Jie varžosi dėl klientų siūlydami konkurencingas prekių kainas. Būtent geriausi pardavėjų pasiūlymai yra visų pirma rodomi mūsų pirkėjams ir sulaukia didžiausio pirkėjų dėmesio.
Taigi, „Pigu.lt“ veikia realios konkurencijos principai, o kainas pardavėjai nustato vadovaudamiesi rinkos situacija“, – komentavo N. Mikalajūnas.
Anot jo, prekių kainos elektroninėje prekyvietėje kiekvieną dieną, valandą ir minutę kinta.
„Tai, kad vakar kuprinė, sąsiuvinis, penalas ar kita mokyklinė prekė buvo siūloma viena kaina, nereiškia, kad šiandien negausite pasiūlymo įsigyti ją pigiau. Tiesa, skirtingose elektroninėse parduotuvėse kainos skiriasi – tai yra normalus reiškinys. Žinoma, prekių kainai turi įtakos ir tai, kad Lenkijos rinka kartais yra didesnė nei Lietuvos. Taigi, kaimyninėje šalyje veikia dar didesnė konkurencija.
Savo ruožtu džiaugiamės savo klientams galėdami pasiūlyti papildomų naudų: patogų apsipirkimą, itin greitą prekių pristatymą – neretai tą pačią ar kitą dieną – bei įvairių finansavimo galimybių. Pastebime, kad klientams patogumas, lankstumas bei greitis dažnai tampa lemiančiu veiksniu pirkėjų apsisprendimui, kurią parduotuvę pasirinkti“, – pastebėjo specialistas.
Vardijo, iš ko susideda kaina
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė, dėstytoja Indrė Radavičienė komentavo, kad prekių kaina sudaroma iš įvairių komponentų, įskaitant gamybos išlaidas, transportavimo išlaidas, reklamos išlaidas, pelno maržą ir kitus veiksnius.
„Marža yra papildomas kainos elementas, kurį verslas prideda prie prekės kainos, siekdamas padengti savo netiesiogines išlaidas ir uždirbti pelną“, – pažymėjo mokslininkė. Anot jos, rinkos dydis gali turėti įtakos galutinei prekės arba pardavimo kainai.
„Didesnėse rinkose konkurencija gali būti didesnė, todėl verslas yra priverstas mažinti savo maržą tam, kad pritrauktų daugiau pirkėjų ir pelno lūkesčius pasiektų per didesnį parduodamą kiekį.
Kita vertus, mažose rinkose, kur konkurencija yra mažesnė, verslas gali nustatyti didesnius antkainius“, – komentavo specialistė.
Kainai įtaką daro ir valiutų skirtumai
I. Radavičienė atkreipė dėmesį, kad kainoms įtaką gali daryti ir skirtinga šalių valiuta.
„Jei vienos šalies valiuta yra stipresnė nei kitos, tai reiškia, kad už tą pačią sumą valiutos galima įsigyti daugiau prekių. Todėl prekės gali atrodyti pigesnės šalyje su silpnesne valiuta nei šalyje su stipresne valiuta. Be valiutos keitimo kursų, kainų skirtumai tarp šalių gali būti veikiami ir kitų aplinkybių, pvz.: gamybos išlaidos, mokesčiai, transportavimo išlaidos, rinkos konkurencija ir kt.
Skirtingos šalys gali turėti skirtingas sąlygas, todėl prekės kainos gali skirtis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kainų skirtumai tarp šalių gali būti susiję su rinkos poreikiais, prekių paklausa ir pasiūla bei kitais veiksniais. Todėl vienoje šalyje ta pati prekė gali būti pigesnė nei kitose šalyse dėl skirtingų rinkos sąlygų“, – pastebėjo I. Radavičienė.
Pasak jos, verslui apsimoka prekiauti tam tikromis prekėmis ar paslaugomis be antkainio ar net nuostolingai tik tada, kai pelnas iš viso produktų ar paslaugų krepšelio pardavimo yra pakankamai didelis, kad tai padengtų ir užtikrintų pelną.
„Tai gali būti įmanoma tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, jei prekė yra labai paklausi, bet negali būti naudojama be palydinčių prekių arba, jei verslas gali pasiūlyti papildomas paslaugas ar pridėtinę vertę, dėl kurios pirkėjai yra pasiruošę sumokėti papildomai. Tačiau dažniausiai prekiauti be antkainio – nenaudinga, nes verslas turi užtikrinti pelną ir padengti visas savo išlaidas“, – sakė mokslininkė.
Brangiausios – paslaugos
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2024 m. liepą apskaičiuota, kad vidutinė metinė infliacija sudarė 1,9 proc. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija – 1,6 proc.
O metinė (2024 m. liepą palyginti su 2023 m. liepa) infliacija sudarė 1,1 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 0,9 proc.
Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, farmacijos gaminių, degalų ir tepalų, tabako gaminių, atostogų išvykų, kitų, niekur kitur nepriskirtų, finansinių paslaugų kainų padidėjimas bei kietojo kuro, elektros energijos, dujų, kavos, arbatos ir kakavos, drabužių kainų sumažėjimas;
Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2024 m. liepą, palyginti su birželiu, kaip ir apskaičiuotas pagal VKI, sudarė –0,1 proc.
