Vis tik svarbu nepamiršti, kad visa tai turi būti sutarta formaliai: tiek dėl atlyginimo, tiek dėl darbo valandų, tiek dėl pareigų.
Darbuotojui sutikus su naujomis, laikinomis sąlygomis, mokama ne tik didesnė alga, bet ir atostoginiai.
Vis tik kai kuriais atvejais, jei darbuotojas nesutinka pakeisti darbo funkcijų, tai gali tapti priežastimi jį atleisti.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dar pabrėžė, kad pasibaigus darbo laikui darbuotojai privalo eiti ilsėtis, kadangi nesusitarus dėl viršvalandinio darbo darbdavys atlyginimo nedidins.
Krūvis didėja, bet atlyginimas – ne
Skaitytoja Regina (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui pasakojo, kad krūvis jos darbe yra nežmoniškas, tad viską suspėti padaryti iki darbo pabaigos nuolat kelia stresą.
„Tu privalai įvykdyti visas tos dienos užduotis – pasiteisinimų būti negali. Todėl kartais tenka pasėdėti ir viršvalandžius, už kuriuos niekas nemoka“, – nepavydėtina situacija dalinosi moteris.
Ji skundėsi, kad net su tokiu dideliu krūviu darbuotojai turi prisiimti ir savo kolegų darbus, kai šie išvyksta atostogų ar pasiima biuletenį.
„Tada jau dirbi kaip už tris – viską vėlgi turi suspėti, bet valandų neviršyti, kad jiems nereiktų nieko mokėti. Ar tai – teisinga?
Atsisakyti irgi negali, nes tada užsisės ir ės taip, kad arba vis tiek teks viską padaryti, arba tiesiog išeiti“, – rašė Regina.
VDI tv3.lt portalui aiškino, kad darbdavys, organizuodamas darbą, darbo krūvį turėtų paskirstyti taip, kad darbuotojai tą nustatytą darbo krūvį galėtų įvykdyti.
Vis tik tarnyba pridūrė – jeigu darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme pavadavimas yra nurodytas kaip viena iš darbuotojo darbo funkcijų, padidintas darbo užmokestis nėra mokamas, jeigu pavaduojant nėra viršijama darbo sutartyje nustatyta darbo laiko norma.
Didėja ir atlyginimas, ir atostoginiai?
VDI teigimu, kai yra padidinamas darbuotojo darbo mastas, turi būti mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis.
Vis tik tarnyba negalėjo nurodyti konkrečių padidinto darbo užmokesčio taisyklių – šalys pačios turi susitarti dėl konkretaus užmokesčio dydžio darbo arba kolektyvinėse sutartyse.
Taigi, jeigu yra poreikis darbo sutartyje numatytą, tą pačią darbo funkciją atlikti padidinta apimtimi (t. y. didesniu krūviu), darbuotojas, pasak tarnybos, turi teisę prašyti, kad už tai būtų mokamas padidintas darbo užmokestis.
Ir tai turėtų būti įforminta: „Šalims susitarus dėl padidėjusio darbų krūvio per tą patį darbo laiką apmokėjimo darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje, darbdavys turėtų įforminti darbų masto padidinimą tam tikram laikotarpiui pagal darbdavio vietiniuose teisės aktuose nustatytą tvarką.“
VDI pažymėjo, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai).
Tai reiškia, kad, jeigu per vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpį darbuotojas gaus padidėjusį darbo užmokestį – atostoginiai atitinkamai taip pat bus padidėję.
Kai darbuotojas viršija darbo valandas
Tarnybos atstovai akcentavo, kad darbuotojas negali darbe užtrukti ilgiau negu nustatytas darbo laikas:
„Jeigu darbdavys nėra paprašęs dirbti viršvalandinių darbų arba darbo santykių šalys nėra susitarusios dėl darbo laiko normos padidinimo, darbuotojas, pasibaigus darbo laikui, turi išeiti iš darbo ir pradėti ilsėtis.“
Vis tik, jeigu darbdavys paprašė dirbti ilgiau, o darbuotojas sutiko, tokiu atveju dirbtos valandos, viršijančios darbo dienos trukmę ar apskaitinio laikotarpio trukmę, turi būti apmokamos ne mažesniu kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu, aiškino VDI.
Tačiau ir šiuo atveju, anot pašnekovų, darbdavys ir darbuotojas abipuse laisva valia galėtų darbo sutartyje ar priede prie darbo sutarties susitarti dėl tos pačios funkcijos atlikimo padidinta apimtimi viršijant nustatytą darbo laiko normą:
„Darbuotojui tokiu atveju turi būti garantuojamas proporcingai didesnis, palyginti su nustatyta norma, apmokėjimas.“
Jei darbuotojas nesutinka, jį gali atleisti?
VDI teigimu, jeigu darbuotojas nesutinka padidinti darbų masto (krūvio), darbo teisės normos nenustato galimybės nutraukti darbo sutarties darbdavio iniciatyva. T. y. darbdavys dėl to negalėtų atleisti darbuotojo.
Taip pat jis negalėtų dėl to pradėti žeminti darbuotojo, jam dėl to prikaišioti ir pan.:
„Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.“
Tarnyba paminėjo, kad darbuotojams gali tekti ne tik padirbti padidintu krūviu, bet ir pavaduoti savo kolegas, atliekančius kitas darbo funkcijas.
Pasak VDI, jeigu yra tariamasi dėl darbo funkcijos pakeitimo tam tikram laikotarpiui, tuomet yra reikalingas darbuotojo sutikimas.
Vis tik šiuo atveju, jei darbuotojas atsisakytų, darbdavys galėtų jį atleisti:
„Atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.“
Kai keičiasi ne krūvis, o atliekamas darbas
Pakeitus darbo funkciją, VDI aiškinimu, jos apmokėjimas už konkrečios pareigybės funkcijų atlikimą turėtų būti nustatomas vadovaujantis darbovietėje nustatyta darbo apmokėjimo sistema.
O, jeigu darbovietėje nėra nustatytos darbo apmokėjimo sistemos, šalys pačios tariasi dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio, nepažeidžiant darbuotojų lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų, dėstė tarnybos atstovai.
Jie nurodė, kad kitu atveju, jeigu yra poreikis, kad darbuotojas laikinai ar nuolat atliktų (papildomai prie jau susitartų pareigų) kitą, negu nustatyta jo darbo sutartyje, darbo funkciją, darbo sutarties šalys gali susitarti dėl papildomo darbo.
Tokia veikla, pašnekovų aiškinimu, gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo).
„Dar gali būti susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kt.
Pažymime, kad susitarimas dėl papildomo darbo yra papildoma darbo sutarties sąlyga, todėl darbuotojui nesutikus nėra sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo“, – komentavo VDI.
