Specialistų aiškinimu, darbdavio išmokami atostoginiai priklauso ne tik nuo algos ar premijų, bet taip pat ir dienų – atostogaujant trumpesnį mėnesį, tikėtina, dalį pinigų prarasite.
Jų neteksite ir tokiu atveju, jei pakilus algai per greit nuspręsite atostogauti. Tad pašnekovai pataria atkreipti dėmesį į atostoginių skaičiavimą, kad darbuotojai savęs nenuskriaustų.
Geriausias laikas atostogauti 2024 m.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymėjo, kad darbuotojas bent vieną kartą per darbo metus privalo pasinaudoti tam tikros trukmės kasmetinėmis atostogomis.
Ir pridūrė, kad jas pakeisti apmokėjimu yra draudžiama, išskyrus darbo sutarties nutraukimo atveju, kai darbdavys privalo sumokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuri skaičiuojama pagal vidutinį darbuotojo darbo užmokestį.
„Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 d. d. (jeigu dirbama 5 d. per savaitę) arba ne mažiau kaip 12 d. d. (jeigu dirbama 6 d. per savaitę).
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Dėl kitos kasmetinių atostogų dalies suteikimo susitaria darbo sutarties šalys“, – dėstė inspekcija.
Vis tik, jeigu atostogų išnaudoti nesinori ar nepavyksta, VDI ramina, kad dėl to jaudintis nereikėtų – neišnaudotos kasmetinės atostogos persikelia į kitus darbo metus.
Atostogos išnyksta ir jomis naudotis nebegalima tik praėjus 3 metams po to, kai buvo įgyta teisė jomis pasinaudoti, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo atostogauti, pvz., dėl nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ir kt.
O Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė primena atkreipti dėmesį į atostoginius ir jų skaičiavimą, mat jų dydžiai, priklausomai nuo atostogų mėnesio, gali skirtis.
Ji įvardijo, kad 2024 m. geriausi likę mėnesiai atostogoms yra liepa ir spalis. Patys nepalankiausi: birželis, rugpjūtis, lapkritis ir gruodis. O neutralus – rugsėjis.
„Bet ši taisyklė įmanoma tik tokiu atveju, jei nėra jokių priedų ir alga yra vienoda. Kitais atvejais reikia vertinti asmeninius duomenis“, – nurodė specialistė.
Kada atostoginiai išmokami mažesni, o kada – didesni?
D. Čibirienės aiškinimu, atostoginių dydis priklauso nuo to, kiek per pastaruosius 3 mėn. (iki atostogų pradžios) darbuotojas išdirbo (darbo dienų arba valandų) ir koks per tą laiką buvo jo vidutinis darbo užmokestis (VDU).
Taigi, kuo daugiau darbuotojas gavo pajamų per pastaruosius 3 mėn. (pvz., pakilo atlyginimas, buvo gauta priedų, premijų ir kt.), tuo didesni atostoginiai jam bus išmokami.
Kadangi atostoginiams yra skaičiuojamas darbo dienos (arba valandos) vidutinis uždarbis, svarbu yra ir tai, kiek darbo dienų buvo (arba kiek dienų / valandų buvo išdirbta) 3 mėn. prieš atostogas.
Pvz., darbuotojo mėnesinė alga yra 1 tūkst. eurų. Jei mėnesis turėjo 22 d. d., VDU bus tik 45,45 euro (1000/22). Jei mėnesis trumpesnis, tarkime, 19 d. d., VDU jau bus 52,63 euro (1000/19).
Taigi, kuo mažiau darbo dienų turėjo ankstesni 3 mėn. ir kuo daugiau pajamų asmuo tuo laikotarpiu gavo, tuo didesni bus jo atostoginiai.
„Jei alga padidėja, geriausiai eiti atostogauti praėjus 3 mėn. po algos padidėjimo. Kitaip į vidurkio skaičiavimą pateks ir tie mėnesiai, kai alga buvo maža.
Dėl tokių atostoginių mėnesio pajamos bus ženkliai mažesnės, nei jos turėtų būti padidėjus algai“, – nurodė asociacijos atstovė.
Priklausomai nuo atostogų mėnesio, alga gali skirtis ir 192 eurais
LBAA prezidentės patarimu, darbuotojui geriausia atostogauti tada, kai atostogų dienos užmokestis bus didesnis nei darbo dienos užmokestis.
Todėl yra svarbūs visi faktoriai, dalyvaujantys atostoginių ir ataskaitinio mėnesio algos skaičiavime:
- verta atostogauti tais mėnesiais, kurie turi daugiau darbo dienų, nes, kuo mėnuo turi daugiau darbo laiko, tuo jo diena yra pigesnė, taigi didesnė tikimybė, kad ankstesnių mėnesių VDU bus didesnis;
- verta atostogauti, jei per pastaruosius 3 mėn. buvo gauta priedų, nes tada, skaičiuojant atostoginius, bus didesnis VDU;
- verta atostogauti, jei šiuo metu gaunamas mažesnis atlyginimas, nes, jei darbo užmokestis už ataskaitinį mėnesį yra sumažintas, o anksčiau buvo didesnis, atostoginių VDU bus didesnis, nei ataskaitinio mėnesio dienos / valandos darbo užmokestis.
Kaip pavyzdį pašnekovė nurodė darbuotoją, kurio darbo užmokestis yra pastovus – 1800 eurų už visą išdirbtą mėnesį.
Priklausomai nuo mėnesio, kurį jis pasirinktų 10 d. d. atostogoms, jo pajamos su atostoginiais svyruotų nuo 1696 iki 1888 eurų, kas yra 192 eurų skirtumas.
Kaip skaičiuoti: alga su atostoginiais – didesnė?
D. Čibirienė paminėjo, kad darbuotojai kas mėnesį gauna algos lapelį, kuriame mato dirbtą laiką ir už jį paskaičiuotą darbo užmokestį: „Todėl patys gali atlikti skaičiavimus ir nusistatyti sau geriausius mėnesius atostogoms.“
Kaip pavyzdį ji pateikė darbuotoją, dirbantį 8 val. per dieną, 5 d. d. per savaitę ir uždirbantį 1 tūkst. eurų algą.
Jei darbuotojas nori atostogauti 10 d. d. liepos mėn., yra atsižvelgiama, kiek darbo dienų turėjo kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai bei kiek per tą laikotarpį jis gavo pajamų.
Anot asociacijos atstovės, pagal jo išdirbtas dienas (58 d.) ir gautą uždarbį (3108 eurus), jo vidutinis dienos uždarbis per tuos 3 mėn. yra 53,59 euro (3108/580).
Pagal darbo grafike esančias dienas, neskaitant atostogų ir nedarbingumo (63 d.), bei gautas premijas ar priedus (1500 euro), jo VDU yra 23,81 euro (1500/63).
Taigi bendrą visų 3 mėn. VDU, t. y. 77,40 euro (53,59 + 23,81) padauginus iš 10 d. d. atostogų, išeina 774 eurai atostoginių.
Pašnekovės aiškinimu, kadangi liepa turi 23 d. d., iš kurių – 10 d. d. atostogų, darbo užmokestis be atostoginių yra 565,22 euro (1000/23 x 13).
Taigi bendras liepos mėn. užmokestis su atostoginiais yra 1339,22 euro (774 + 565,22).
O tai yra daugiau nei įprasta darbuotojo alga, kadangi, jei jis nebūtų atostogavęs, jo darbo užmokestis būtų 1 tūkst. eurų.
Kas neįtraukiama į atostoginius?
LBAA prezidentė aiškino, kad premijos, paskirtos už ilgesnį nei 3 mėn., bet ne ilgesnį kaip 12 mėn. periodą, į vidutinį darbo užmokestį atostoginių skaičiavime įtraukiamos ¼ dalimi.
Tokia premija, anot jos, įtraukiama į vidurkio skaičiavimą visus 12 mėn. po jos priskaičiavimo.
Jei per 3 mėn. periodą, iš kurio yra skaičiuojamas VDU, yra paskirtos kelios ketvirtinės premijos, skaičiavimuose dalyvauja tik paskutinė ketvirtinė premija.
Pašnekovė taip pat išskyrė, kad į vidutinį užmokestį, naudojamą atostoginiams skaičiuoti, yra įtraukiamas visas darbo užmokestis, išskyrus:
- nedarbingumo išmoka;
- premijos ir priedai, tiesiogiai nesusiję su darbu ir jau pasiektais rezultatais (gimtadienio dovana, motyvacinis priedas, priedas Kalėdų proga ir pan.);
- pajamos natūra;
- dienpinigiai, viršiję nustatytas normas;
- paskaičiuotas darbo užmokestis už prastovas.
Atostogos kaupiasi ir nedarbingumo metu
D. Čibirienė pabrėžė, kad VDU atostoginių skaičiavimui nepriklauso nuo darbo užmokesčio, kuris buvo mokamas už nedirbtas dienas: prastovos, ligos išmoka, atostoginiai ir pan.
„Nors nedarbingumo periodas neįtraukiamas į atostoginių skaičiavimą, už nedarbingumo periodą kaupiasi nepanaudotos atostogos.
Pvz., jei darbuotojas dirbo įmonėje 1 mėn. ir kitus 11 mėn. sirgo, jam priklauso 20 d. d. atostoginių“, – pridūrė asociacijos atstovė.
Tačiau ji paminėjo – jei darbuotojas gauna nedarbingumą pirmąją darbo dieną naujoje darbovietėje, laikoma, kad darbo sutartis prasideda tik tada, kai nedarbingumas pasibaigė.
Tai reiškia, kad darbo pradžia dėl stažo įmonėje ir atostoginių skaičiavimo nusikelia: „Tik tokiu atveju už nedarbingumą nesikaupia atostogos ir nėra mokama darbdavio ligos išmoka už pirmas 2 ligos dienas, nors jos pagal grafiką yra darbo dienos.“
