Aiškėja, kaip bus didinamos pensijos: kitąmet pridės vidutiniškai nuo 3,2 euro iki 49 eurų?

Socialinio draudimo pensiją sudaro: a) bendroji dalis (ją lemia sukauptas stažas ir bazinė pensija); ir b) individualioji dalis (ją lemia darbuotojo mokėtos įmokos, kurios perskaičiuojamos į apskaitos vienetus).

Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės ir našlių pensijos bazinis dydžiai, kurie taikomi skiriant pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK).

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iki liepos pensijų kaupimo atsisakė beveik 41 tūkst. gyventojų

Pensiją kaupia metų metus, tačiau nieko nesukaupia: pensijų fondai kaltina pačius gyventojus

Siūlymai labiau padėti pensininkams ir vienišiems sulaukė pašaipų: „Gerai įsiūbavo vaizduotę“

Paprastai kalbant, nuo kitų metų pradžios pensijos bus indeksuojamos pagal šiais metais apskaičiuotą IK.

Didės nuo 3,2 iki 49 eurų

Įstatymas numato, kad IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų.

Darbo užmokesčio fondo dydis priklauso nuo to, kiek žmonių oficialiai dirba ir kiek uždirba. Kuo darbuotojų yra daugiau ir kuo jų algos didesnės, tuo didesnis ir darbo užmokesčio fondas.

Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pagal penktadienį Finansų ministerijos paskelbtą naujausią Ekonominės raidos scenarijų apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas 2024 m. būtų 1,0918.

„2024 m. „Sodros“ biudžete tvirtinamo indeksavimo koeficiento dydis priklausys nuo to, kokias prognozes dėl šalies ekonominės raidos Finansų ministerija pateiks rugsėjo mėnesį“, – ministerija nurodė savo komentare.

Dabar vidutinė senatvės pensija siekia beveik 540 eurų. Padidėjimas 9,18 proc. sudarytų daugiau nei 49 eurus. Dabar yra apie 611 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.

Kaip jau minėta, kasmet indeksuojamos ne tik senatvės, bet, pvz., ir našlių pensijos, kurios dabar sudaro 34,89 euro. Po indeksavimo ji pakiltų 3,2 euro ir būtų 38,9 euro.

Daliai gyventoj – papildomas indeksavimas

Gyventojų pensijos turėtų būti indeksuojamos nurodytu dydžiu, jeigu tik neištiks krizė, dėl kurios draudimo įmokų „Sodra“ surinktų mažiau nei išmokėtų pačių pensijų.

Tačiau bent jau šiuo metu nepanašu, kad „Sodrai“ kiltų problemų dėl tokio biudžeto deficito. Jos pačios duomenimis, nuo šių metų pradžios pensijų draudimo įmokų suma (2,18 mlrd. eurų) beveik 150 mln. eurų viršija išmokėtą pensijų sumą (2,03 mlrd. eurų).

Beje, praėjusių metų pabaigoje buvo sukauptas 1,9 mlrd. eurų dydžio „Sodros“ rezervas. Planuojama, kad iki metų pabaigos jis turėtų pasiekti 2,4 mlrd. eurų.

Paprastai kalbant, tokia pinigų suma yra sukaupta arba sutaupyta „juodai dienai“. Jeigu šie pinigai būtų išdalyti pensininkams, kiekvienam išeitų nuo 3,1 tūkst. eurų iki 3,9 tūkst. eurų suma.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų, galimybės papildomai indeksuoti individualiąją pensijos dalį ir galimas konkretus papildomo indekso dydis yra vertinamas.

Papildomas pensijų bendrosios dalies indeksavimas galimas jeigu: 1) 65 m. sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc.; arba 2) vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai 65 m. ar vyresnių gyventojų skurdo lygis išaugo ir siekė 39,5 proc. Tokia dalis šios amžiaus grupės gyventojų gavo pajamas, kurios neviršijo 60 proc. vidutinių pajamų (medianos) Lietuvoje.

Be to, ir vidutinė pensija (540 eurų) sudaro vos kiek daugiau nei 44 proc. vidutinio atlyginimo į rankas (1218 eurų).

Beje, dėl Vyriausybės ir Seimo sprendimų, nuo kitų metų minimali alga ir neapmokestinamasis pajamų dydis gali didėti daugiau nei dešimtadaliu. Jeigu pensijos nebus didinamos sparčiau, jų santykis su vidutine alga dar labiau suprastės.

Rugsėjį Finansų ministerija dar kartą atnaujins ekonominės raidos scenarijų ir jo rodiklius. Dėl jų pensijų indeksavimo dydis dar gali keistis. Bet paprastai ministerijos skelbiami darbo užmokesčio fondo pokyčių rodikliai per tris mėnesius pasikeičia gana nedaug.