Po 50 metų Lietuva dėl vieno sparčiausių plačiajuosčių internetų pasaulyje ir investicijų į jo plėtrą pateks tarp turtingiausių pasaulio šalių, prognozavo į Lietuvą atvykęs švedų filosofas, rašytojas, sociologas, futuristas ir muzikantas Alexanderis Bardas.
Internetas – turtingos ateities pamatas
Anot A. Bardo, šalys, kurios XIX a. pabaigoje daugiausiai investavo į geležinkelių ir kelių infrastruktūrą, tarp jų Europos, šiaurės Amerikos šalys, Japonija, po 50 metų tapo turtingiausiomis pasaulio šalimis.
„Jeigu investuoji į infrastruktūrą ir švietimą, nauda po 50 metų bus šimtus kartų didesnė. Mano teorija sako, kad šalys, kurios investuoja į plačiajuosčio interneto plėtrą, ateityje taps turtingiausiomis šalimis pasaulyje“, – sakė A. Bardas. Tarp tokių šalių futurologas įvardijo Korėją, Singapūrą, Hong Kongą, Suomiją, Švediją ir Baltijos šalis.
Jis teigė, kad lėčiausiai interneto naujoves pritaiko Vokietija, kuri iki šiol eksportuoja mašinas į Kiniją, tačiau amžinai tai nesitęs.
„Vokietija, kalbant apie medijų pritaikymą, yra gana konservatyvi šalis. Jie iki šiol nenaudoja kreditinių kortelių, o atsiskaito grynaisiais. Žinote, kuri šalis pasaulyje yra lyderė mokėjimų mobiliuoju telefonu srityje (atlieka jų daugiau kaip 50 proc.)? Kenija. Tai reiškia, kad telekomunikacijų kompanijos Skandinavijos šalyse ir Baltijos regione, kurios plėtoja atsiskaitymo sistemas mobiliuoju telefonu, ateityje bendradarbiaus su Kenija. Neįtikėtina, kaip visas pasaulio žemėlapis yra perbraižomas iš naujo“, – dėstė švedų sociologas.
Pagyros „Ryanair“ ir lietuvių sumanumui
Švedų futuristas Lietuvą vadino pigios migracijos (low bugdet migration) šalimi ir įžvelgė didelį šio reiškinio teigiamą potencialą.
„Žmonės migruoja pirmyn ir atgal dėl pigių šalyje veikiančių oro linijų. Tai genialu. Lietuviai palieka Lietuvą, uždirba svetur pinigų, įgauna žinių, užmezga kontaktų, išmoksta laisvai kalbėti angliškai, grįžta atgal į Lietuvą ir tampa jos ekonomikos varikliu. <...> Tos šalys, kurios turi tarptautinių ryšių ir kontaktų, ateityje bus galingiausios. Tarp tų galingiausiųjų gali būti ir Lietuva. Už tai reikėtų padėkoti „Ryanair“ pigiems skrydžiams ir lietuvių sumanumui“, – dėstė švedų filosofas.
Jauną verslą pradeda ne dėl pinigų
A. Bardas atkreipė dėmesį, kad dabartinė 40-mečių karta – individualistai, tačiau jaunimas – nebe. Mat, jo nuomone, šiandien labiausiai sekasi tiems, kurie sugeba sutelkti kelias asmenybės viename kūne. To reikia, kad jaunuolis gebėtų bendrauti su skirtingomis subkultūromis, kurios, kaip pastebi A. Bardas, šiandien viską varo į priekį internete, o bendrovės siekia jų palankumo, kad galėtų tarp jų narių išpopuliarinti savo prekės ženklą.
„Jauni žmonės šiandien pradeda verslą, kad galėtų užsiimti smagia veikla su draugais ir gal uždirbti šiek tiek pinigų. Šiandien bendrovę valdyti dėl pelno – beprasmiška“, – sakė pranešėjas. Jo nuomone, jaunimas į tokias bendroves nežiūri, o pagrindiniais faktoriais tampa tokie dalykai kaip įmonės socialinės atsakomybės politika.
Be to, šiandien pagrindiniu sėkmės garantu tampa pažinčių paieška. Anto A. Bardo, laimės tie, kurie turės plačiausius pažinčių ratus, bet svarbu, kad juose būtų kuo daugiau sėkmingesnių žmonių.
Ateities vizija – internetizuotas pasaulis, masinė migracija ir socialinių ryšių įtaka
Informacijos begalybė internete yra trikdanti ir siaubinga, tačiau kartu ji suteikia neribotas judėjimo ir bendravimo galimybes, dėstė švedų rašytojas A. Bardas. Jis teigė manantis, kad per artimiausius kelis dešimtmečius stebėsime itin sparčią pasaulio gyventojų migraciją po įvairias šalis, ieškant sau palankiausios aplinkos gyventi.
„Žmonės daugiau nebegyvena vienoje vietoje. Jeigu tau nereikia gyvenamosios vietos adreso, nėra prasmės visąlaik gyventi uždaroje erdvėje. Tai yra košmaras mokesčių rinkėjams, bet tokia yra šių dienų realybė. Švedijoje namų ūkiai vidutiniškai turi tris gyvenamąsias vietas, anksčiau turėjo dvi“, – dėstė švedas.
Anot jo, šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdą geriausiai atitinka posakis – namai yra ten, kur yra kompiuteris. Kadangi kompiuteris keliauja kartu su žmogumi, jo namais gali tapti bet kuri pasaulio vieta.
„Švedijoje stebime kelias tendencijas. Auga didžiųjų miestų apgyvendinimas ir plečiasi universitetų miesteliai. Universitetiniai miesteliai auga ne dėl to, kad universitetai yra mokymo įstaigos, bet dėl to, kad universitetai yra nuostabi vieta megzti kontaktus – tai yra vieta, kur tu užmezgi svarbiausius socialinius ryšius, kurie paskui daug nulemia gyvenime. Taip pat auga ir natūralios gamtos užmiesčio erdvės. Maži izoliuoti kotedžai tampa itin populiarūs, auga ir jų kainos, kadangi švedus jie labai domina. Viskas, ko jie trokšta – turėti tokį nuošalioje vietoje įsikūrusį kotedžą, šalia ežerą ir, žinoma, interneto ryšį“, – dėstė A. Bardas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nors XXI amžius neabejotinai gali būti vadinamas interneto era, laimi ne tiek, kurie pateikia daugiausiai informacijos, o tie, kurie moka ją valdyti ir išrūšiuoti.
„Esame paklaidinti, skęstame informacijos sraute. Šiame chaose laimi tas, kas sugeba surūšiuoti informaciją vartotojui. Meno pasaulyje tai vadinama kuratoriavimu. Kuratorius pats netapo paveikslų, jis išanalizuoja tūkstančius paveikslų ir atsirenka geriausius. Meno pasaulyje kuratorius uždirba daugiau už paveikslų autorių. Panašus principas galioja visur kitur. Jeigu sugebi išfiltruoti informaciją ir pateikti vartotojui kaip paketą– jie jums už tai sumoka ir tai yra tikra lyderystė interneto pasaulyje“, – kalbėjo švedų filosofas.
