Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo anonimiškai papasakojo, kad 73 metų amžiaus močiutė gavo iš antstolių net 40 tūkst. eurų skolą už neva nekokybiško namo pardavimą.
„Ji turi neįgalumą, ką tik išoperuota koja – nevaikšto. Ar antstolis nurašinės pinigų dalį – berods 20 proc. – nuo pensijos ir neįgalumo pašalpos?
Ar įmanoma paduoti skundą ir nemokėti? Pagelbėkite prašau“, – teiravosi asmuo.
Daugelis komentatorių neslėpė savo nuostabos – kaip taip gali būti, kad pensininkei nieko nežinant staiga atsirado 40 tūkst. eurų skola.
Dalis jų spėliojo, kad galbūt močiutė yra tiesiog nesumokėjusi kokios nors senos skolos, kiti svarstė, kad gal čia – kokia nors klaida.
Vis tik tv3.lt kalbinti teisininkai neslėpė – toks scenarijus tikrai yra įmanomas ir greičiausiai jokios išeities nėra. Tokiais atvejais, jų teigimu, negelbėja nei amžius, nei maža pensija – skola bus nuskaičiuojama arba bus areštuotas turtas.
Specialistai paaiškino, kokiais atvejais taip gali nutikti ir pažymėjo, kad teismas bet kuriam gyventojui gali priimti visiškai nepalankų sprendimą „už akių“. Tai reiškia, kad priteista suma gali būti visai nepagrįsta ir neteisinga, tačiau asmeniui tą skolą vis tiek teks mokėti.
Teismo sprendimas asmeniui nežinant
Advokatų kontoros „Stašaitis & partners“ advokatas Mindaugas Šeškauskis visų pirma pabrėžė, kad nė vienas antstolis neveikia savarankiškai. Jis turi turėti teisinį pagrindą, kas dažniausiai yra teismo sprendimu išduotas vykdomasis raštas.
T. y., kai byla yra užbaigiama, sprendimas įsiteisėja, kreditorius ar kitas ieškovas pasiima vykdomąjį raštą ir perduoda jį antstoliui vykdyti.
„Tokiu atveju turi ginčyti ne antstolio veiksmus, bet patį teismo sprendimą, kuris galbūt netgi buvo priimtas už akių, asmeniui visai nedalyvaujant“, – aiškino teisininkas.
Advokatas dr. Arvydas Budnikas taip pat nurodė, kad minėtu atveju labai panašu, jog buvo priimtas teismo sprendimas už akių.
„Kaip suprantu, čia buvo naujiena tai moteriai. Vadinasi, ji nežinojo apie bylą, negavo nei dokumentų, nei sprendimo. Sprendimas už akių reiškia, kad galimai buvo paduotas ieškinys prieš močiutę dėl kažkokių namo defektų, o ji apie bylą nieko nesidomėjo, neteikė jokių dokumentų, atsiliepimų į ieškinį.
Todėl buvo priimtas sprendimas už akių. Su tuo sprendimu už akių galima kreiptis į antstolius, kurie iškart pradeda išieškojimą. Turbūt taip ir nutiko. Nes, jei moteris būtų žinojusi apie procesą, antstolių kreipimasis nebūtų nustebinęs“, – aiškino specialistas.
Kada dėl trūkumų pardavėjo gali reikalauti pinigų?
Pasak M. Šeškauskio, perkant seną daiktą akivaizdu, kad jis turi trūkumų, kuriuos pirkėjas įsivertina.
Vis tik advokatas nurodė, kad, jeigu yra kokie nors trūkumai, apie kuriuos šalys negalėjo žinoti arba kuriuos pardavėjas nuslėpė, tada jau atsiranda pirkėjo teisė reikalauti atlyginti tuos nuostolius.
Tokiu atveju galima reikalauti, kad pardavėjas trūkumus ištaisytų, už juos sumokėtų arba išvis būtų nutraukta pirkimo-pardavimo sutartis ir grąžinti pinigai: „Čia jau pirkėjas pagal save pasirenka tą gynybos būdą.
Šiuo atveju, jei močiutė gavo 1 mln. eurų už namą, tai 40 tūkst. eurų nėra labai daug. Bet, jei už namą gavo tuos pačius 40 tūkst. eurų ir dabar jai sako tiek sumokėti – na, tai čia jau akivaizdžiai kažkas būtų negerai.“
Pašnekovas paminėjo įstatyminę pardavėjo garantiją, kas reiškia, kad perkamas daiktas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, neturėti trūkumų, dėl kurių jis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį.
„Parduodant daiktą visada turi būti suteikiama tam tikro pobūdžio garantija pirkėjui. Ir negalima sakyti, kad tu nusipirkai ir tavo čia bėdos. Ne.
Yra situacijų, kai pirkėjas objektyviai negali nustatyti tų trūkumų ir apie juos sužino tik vėliau, nes jie buvo sąmoningai nuslėpti pardavėjo. Tokiu atveju pirkėjas turi teisę reikalauti tam tikros kompensacijos“, – vardijo M. Šeškauskis.
Vis tik jis pabrėžė, kad viskas priklauso nuo sutarties. Jeigu pirkėjas ten parašęs, kad žinojo apie namo trūkumus ir jokių pretenzijų neturi, tai reikalauti atlyginti nuostolius būtų neteisėta.
Trūkumus gali išgalvoti ir niekas neprašys įrodyti?
Advokatai neslėpė, kad tokiais atvejais, deja, galima ir piktnaudžiauti. Anot M. Šeškauskio, ieškovas gali žinoti apie žmogaus būseną, šiuo atveju – senyvą asmenį, kuris teisiškai gali būti neišprusęs, ir nepagrįstai jam pripaišyti 40 tūkst. eurų tariamų nuostolių:
„Negavęs atsiliepimo iš atsakovės, nes, tarkime, ji net nesupranta, ką tai reiškia, teismas bam – patvirtino už akių ieškinį ir viskas.“
A. Budnikas paantrino – kai kita šalis nesigina, ieškinys gali būti pusiau pagrįstas ir gali būti apie bet ką: reikalauti atlyginti žalą gali ir už dužusius langus, neveikiančias duris ar sugriuvusią sieną.
Paprastai tariant, tokiu atveju teismas už akių priima labai vienpusį sprendimą, paprastai tiesiog patenkina ieškovo reikalavimą: „Teismas nelabai gilinasi, kokie ten defektai, ar yra argumentų, kurie leistų tą ieškinį atmesti. Tiesiog dažniausiai perrašo ieškinio argumentus ir juos patenkina.
Kiek pats esu turėjęs tų sprendimų už akių, tai esu tų bylų laimėjęs, nors tikrai nepasakyčiau, kad būčiau jas laimėjęs, jei kita šalis būtų save gynusi. Kai kita šalis nesigina, ieškovas gali bet ko prirašyti – niekas nesiginčys, nereikės įrodinėti ir galimai byla bus laimėta.“
Pasak advokato, ieškovas esą gali net sakyti, jog name yra įlūžęs stogas, nors jis – visiškai sveikas, ir galimai niekas nei sužinos, nei gilinsis, jei kita pusė nesigins.
Jei šalis gintųsi, trūkumus vertintų ekspertas
Vis tik, jei kaltinamasis gintųsi, viską tikrai reikėtų įrodinėti, nurodė A. Budnikas.
Pavyzdžiui, jei nusipirkus namą po savaitės sutrūkinėtų sienos, apgriūtų fasadas, stogas pradėtų leisti vandenį ar pan., teisininko aiškinimu, pirkėjas apie tuos trūkumus negalėjo žinoti pirkimo metu, todėl galėtų reikšti pretenzijas.
Advokato teigimu, norint viską įrodinėti tvarkingai, reikėtų pasisamdyti ekspertą. Tai gali būti kažkokia statybų įmonė, kuri atvažiuoja, surašo defektų aktą, išvardina, kas negerai. Ir su juo galima kreiptis į teismą.
„Bet, jeigu žmogus nekviesdamas eksperto pats surašo trūkumus, kokie jam atrodo, ir paduoda ieškinį, prašydamas sumažinti kainą ar išvis nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, ir kita šalis su tuo nesutinka, teismas neturi žinių spręsti, ar yra ten tie defektai.
Tokiu atveju teismas prašo šalių, kad jos pasisamdytų ekspertą, kuris atliktų vertinimą. Jei šalys nesutinka, teismas savo iniciatyva gali paskirti ekspertizę, nusiuntęs prašymą Lietuvos teismo ekspertizių centrui. Tada teismas jau pagal eksperto aktą įvertina, kokie ten trūkumai, kada jie galėjo atsirasti ir t. t.“, – vardijo specialistas.
Nuo pensijos nuskaičiuos neatsiklausę
Pasak M. Šeškauskio, kartais antstolis konstatuoja, kad asmuo neturi jokio turto ir tiesiog negali vykdyti išieškojimo – tada vykdomąjį raštą grąžina ieškovui.
Vis tik šiuo atveju, pašnekovo teigimu, asmuo gauna pensiją, kas yra laikoma pajamomis. Tad į jas ir be moters žinios gali būti nukreiptas išieškojimas, skola nuskaičiuojama pagal įstatymų numatytas proporcijas.
„Čia sutikimas nėra reikalingas – skolininko niekas neatsiklausia. Antstolis vykdo procesą laikydamasis reikalavimų ir limitų.
Nuo amžiaus nepriklauso – ar tu būsi mažiau skolinga, jei esi vyresnė? Ne. Su amžiumi nesiejamas skolos dydis. Jei esi skolingas, tai esi – jaunas tu ar senas“, – kalbėjo advokatas.
Anot jo, net jei moteris gauna minimalią pensiją, iš jos skola vis tiek būtų nuskaičiuota:
„Žiauroka situacija, taip. Bet dėl to įstatymas nustato nuskaičiavimo limitus. Yra tam tikros pašalpos, iš kurių išvis negali būti išieškoma, tad iš neįgalumo pašalpos skolos nuskaičiuoti negalėtų.
Jei antstolis išieškotų iš neįgalumo pašalpos – tai jau būtų įstatymo pažeidimas ir tokį antstolio veiksmą jau būtų galima skųsti.“
Atnaujinti bylą – mažas šansas
M. Šeškauskis paminėjo, kad aptariamu atveju galima žiūrėti, ar pavyktų teismo sprendimą ginčyti, ar dar nesuėję terminai.
Anot A. Budniko, jei iš antstolio ateina vykdomieji dokumentai, tokio sprendimo apskųsti – jau neįmanoma.
Bet, jei sprendimas buvo priimtas už akių, galima teismo prašyti peržiūrėti tą sprendimą, ar nėra kokių negaliojimo pagrindų:
„Jei teismas peržiūri ir patenkina prašymą, panaikina sprendimą už akių ir viskas persikelia nagrinėti iš naujo – byla grįžta į teismą ir, reikia tikėtis, kad asmuo jau ginsis, teiks atsiliepimus.“
Turto areštas arba skolos paveldėtojams
M. Šeškauskio teigimu, būna atvejų, kai skola baigiasi kartu su skolininko mirtimi, nes ne visais atvejais skolą turi vykdyti jo įpėdiniai.
Jis pridūrė, kad, jei prasiskolinęs asmuo turi vienintelį būstą, antstolis gali atsisakyti iš jo išieškoti skolą, nes tada žmogus neturės kur gyventi.
Tačiau tokiu atveju, anot teisininko, tas turtas lieka areštuotas, skolininkui draudžiama juo disponuoti, pvz., parduoti. O žmogui mirus, jei nėra įpėdinių, turtas būna areštuojamas ir parduodamas varžytinėse.
Jei įpėdinių yra, advokato aiškinimu, su jais ieškoma kokio nors sprendimo – arba paveldėtojai skolą sumoka savo sąskaita ir priima tą paveldėtą skolininko turtą, arba sutinka jį palikti varžytinėms.
Tačiau M. Šeškauskis atkreipė dėmesį, kad turint apyrašą įsijungia dar kiti procesai, tad scenarijų su paveldėjimu ir skolomis po mirties jau gali būti įvairių.
