Remdamosis pirmą kartą atlikta 18–29 metų gyventojų apklausa, makroekonominiais bei „Swedbank“ duomenimis, į šios ir kitus klausimus atsakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė ir ekonomistė Greta Ilekytė.
„Apklausa parodė, kad net 7 iš 10 jaunų suaugusiųjų bent kelissyk per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Gyventi patogiai ir susikurti finansinį saugumą su vidutine savo gaunama mėnesine alga jaučiasi galintis tik maždaug kas antras tyrime apklaustas šios amžiaus grupės gyventojas“, – sakė J. Bagdanavičiūtė.
Anot jos didžiausią nerimą jaučia jaunesni ir žemesnį išsilavinimą turintys jauni žmonės.
Tačiau ekonomistė G. Ilekytė skaičiavo, kad jaunų žmonių atlyginimas nėra mažas, jis beveik toks pat, kaip ir kitų gyventojų.
„Jauni 18–29 m. suaugusieji gauna vidutiniškai 1180 eurų „į rankas“ siekiantį atlyginimą. Tačiau jaunuoliai dažniau renkasi daugiau apmokamas profesijas. Be to, jie gyvena didmiesčiuose, kur algos apskritai didesnės“, – sakė ji.
Tačiau anot J. Bagdanavičiūtės, jaunimas norėtų uždirbti daugiau, 1760 eurų į rankas, tiek jiems užtektų patogiam gyvenimui.
Perkamoji galia žemesnė
G. Ilekytė pastebėjo, kad daugiausiai jaunų žmonių gyvena Vilniuje, kur ir kainos yra didžiausios.
„Reikšminga dalis dirbančių jaunų suaugusiųjų gyvena Vilniaus apskrityje, kur pragyvenimas yra brangesnis. Juolab vyresnės amžiaus grupės gyventojai neretai jau turi nuosavą būstą, per ilgesnį laiką daugiau sukauptų santaupų. Tuo metu jaunimui dažniausiai būstą tenka nuomotis, o pačioje karjeros pradžioje imtis mažiau apmokamų ar sezoninių darbų
Tačiau jaunų 18–29 m. suaugusiųjų finansiniam nerimui ir didesniems atlyginimo lūkesčiams gali turėti subjektyvus savęs pozicionavimas. Jie dažniau nei kitos amžiaus grupės yra linkę save priskirti vidurinei arba aukštesnei vidurinei klasėms, lyginti save su kitais, tad ir finansinius lūkesčius turi atitinkamus“, – sakė ekonomistė.
Anot J. Bagdanavičiūtės, 19 proc. jaunuolių neturi finansinio rezervo.
„Tačiau jaunuoliai galvoja apie ateitį. Ji vidutiniškai per mėnesį taupymui skiria 57 eurus“, – skaičiavo specialistė.
G. Ilekytė, sakė, kad nors pajamų nelygybė skirtingose grupėse nėra didelė, santaupų ir finansinio turto nelygybė yra daug didesnė.
„Tyrimo duomenys rodo, kad vidutinė 18–29 m. amžiaus klientų sukaupto finansinio turto suma siekia 1861 eurą. Didžiausią vidutinę finansinio turto sumą yra sukaupę 46–64 m. amžiaus gyventojai. Ji siekia daugiau nei 4 tūkst. eurų“, – pažymėjo G. Ilekytė.
Tik trečdalis dirba perspektyvioje srityje
Paklausti, kokios profesijos bus paklausiausios po 5–10 m., respondentai pirmajame penketuke įvardija informacines technologijas (IT), mediciną, finansus, švietimą bei inžinerinę pramonę.
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad būsimieji specialistai praėjusiais mokslo metais dažniausiai rinkosi socialinių mokslų, verslo ir administravimo studijas. Penketuke toliau rikiuojasi IT, inžinerija bei menai.
Tuo metu patys apklaustieji nurodo, kad tarp perspektyviausių įvardytose specialybėse dirba 34 proc., 59 proc. teigia tokiose nedirbantys, 7 proc. sako specialybės neturintys.
„Jauni suaugusieji turi ne tik abejonių dėl savo profesijos aktualumo ilgesniu laikotarpiu, bet ir nuogąstavimų dėl to, kokią įtaką jai turės technologijų bei dirbtinio intelekto pažanga. 10 proc. jaučia labai didelę grėsmę savo profesijai, 18 proc. – didelę. Vidutine grėsme šiuolaikines technologijas laiko 36 proc., maža – 22 proc. apklaustųjų“, – komentavo J. Bagdanavičiūtė.
Darbe lankstumas ne mažiau svarbus nei atlygis
Tyrimas parodė, jog renkantis darbdavį jaunuoliai beveik vienodą reikšmę teikia konkurencingam atlyginimui (63 proc.) ir lanksčiam darbo grafikui (62 proc.).
„Viena vertus, jaunoji karta augo geresnėmis ir nuolat gerėjančiomis sąlygomis, palyginti su savo tėvais, tad kitų vertybių ir privalumų reikšmė natūraliai ėmė didėti. Kita vertus, daug įtakos tam turėjo pandemija, kuomet karantino ribojimai leido įvertinti darbo iš namų ar hibridinio darbo privalumus“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.
Anot jos, daugiau nei pusė apklaustųjų galvoja apie nuosavą verslą. Savo verslą jau turi 4 proc. apklaustų jaunuolių.
