5 mln. eurų sąskaitą už elektrą išvydęs „Norfos“ savininkas: yra du variantai – arba kelsime kainas, arba bankrutuosime

Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo TV3 „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.

Elektros kainoms Lietuvoje pasiekus nematytas aukštumas, šalies verslininkai susiduria su didžiausia energetikos krize per kelis dešimtmečius. Vienos po kitų įmonės arba mažina gamybą, arba stabdo kai kuriuos savo padalinius.

„Norfa“ energetinės sąnaudos išaugo apie aštuonis kartus, sako prekybos tinklo savininkas ir vadovas D. Dundulis.

„Per abi įmones nuo 600 tūkst. iki dabartinių penkių mln. Penki mln. per mėnesį be PVM ir be skirstymo – tik elektra. Ką tai reiškia? Yra du variantai. Jei tai truks ilgai ir nepakelsime kainų, reiškia, bankrutuosime. Kitas variantas – kainų kėlimas“, – sako jis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu. Pokalbis su juodžiausią rudenį ir žiemą pasitinkančiais Lietuvos verslininkais

Elektros kainoms šovus į kosmines aukštumas netyli ir žinomi žmonės: prognozuoja nelengvą ateitį

Seimas linkęs atidėti elektros tiekėjo pasirinkimą mažiausiai suvartojantiems gyventojams

Anot jo, šoką dėl kainų patyrė ne tik pardavėjai, bet ir gamintojai, tiekėjai.

„Toks jausmas, kad tiekėjai neatsigauna jau antra savaitė. Jie pasimetę. Kai pradžioje kilo žaliavų kainos, tikrai matėsi, kad jie ėmėsi veiksmų. Toks jausmas, kad dauguma tiekėjų kelia rankas, jie nežino, ką daryti“, – teigia D. Dundulis.

Kad būtų išlygintas energijos kainų skirtumas, „Norfa“ kainas turėtų pakelti „labai daug“, sako jis.

„Kulinarijos gaminiams, kuriuos gaminame, kainas per gamybą pakelti reikėtų aštuoniais proc. Tik per gamybą, pabrėžiu, nes yra daug sektorių, todėl nereiškia, kad būtų aštuoni proc.

Duonos kepime, be miltų, grūdų grandinės, kainas reikia pakelti 18 proc. Duonos kepimas yra labai imlus energetikai.

Kad išlygintume kainas prekyboje, kainas reikia pakelti apie penkiais proc.“ – vardija jis.

Šimonytė rėžė verslui: „Negalima sėdėti ir tikėtis, kad kai sunkesnis metas, Vyriausybė mokės kompensacijas“

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

Na, o verslui susidūrus su didžiulėmis elektros sąskaitomis, jau atsiranda ir tarpininkai, kurie siūlosi padėti uždirbti iš elektros kainų skirtumų – elektrą vartoti tomis valandomis, kai ji pigi, o kai pabrangsta, atsijungti.

Panevėžyje įsikūrusios maisto gamyba ir prekyba užsiimančios bendrovės, turinčios restoraną ir parduotuvę, šeimininkai nebesumoja, kaip subalansuoti verslą, kai elektra per metus pabrango 6 kartus ir pabaigos brangimui nematyti. Įmonė jau sumažino apšvietimo lygį, tačiau to per maža.

„Elektros kainos šiurpina, gąsdina, palyginti su pernai padidėjo 4–6 kartus. Kažkas neįtikėtino, baisaus. Peržiūrinėjam, kokią gamybos dalį uždaryti, pridaryti, užkonservuoti kuriam laikui, kitaip neišgyvensim“, – sako „Vasaris“ direktoriaus pavaduotoja Miglė Gruzdienė.

O prezidentas Nausėda reikalauja, kad šalį krečiant energetikos krizei, vyriausybė jas įšaldytų dabartiniame 24 ct už kilovatvalandę lygyje.

„Jei neįšaldome kainos, galime tikėtis 80 ct brangimo žmonėms. Vardan stabilumo, nacionalinio saugumo“, – teigia prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Prezidentas reikalauja ir verslui kompensuoti bent dalį išaugusių elektros tarifų. Tačiau premjerė ir toliau verslą ragina imti lengvatines paskolas, bet pažadėti biudžeto subsidijų neskuba.

„Būdų užtikrinti savo pažadų įgyvendinimui prezidentas nelabai turi. Gali atsitikti, kad žmonės, kurie pasisakymus įvertins kaip pažadus, bus nusivylę. Tada bus galima kaltinti vyriausybę, gal toks ir tikslas. Negalima sėdėti ir tikėtis, kad kai sunkesnis metas, Vyriausybė mokės kompensacijas, o kai geras metas, tada gerai uždirbti nemažą pelną, reikia ir apie rizikas galvoti“, – tvirtina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Energetikos krizė vis labiau purto ne tik gyventojų ir verslininkų pinigines, bet ir pačią vyriausybę. Socialdemokratai energetikos ministrui Dainiui Kreiviui jau inicijuoja interpeliaciją.

„Ministras nesuvaldo krizės, vėluoja su siūlymais, kaip spręsti krizę gyventojams ir verslui“, – sako Seimo narys Saulius Skvernelis.

Seime priverstas aiškintis dėl chaoso energetikoje ministras Kreivys opozicijos kaltinimus atmeta ir atsakomybę mėgina versti buvusioms Skvernelio ir Butkevičiaus vyriausybėms, dėl kurių esą buvusio neveiklumo dabar Lietuva pati pasigamina vos trečdalį reikalingos elektros ir susiduria su Putino sukelta energetikos krize.

„Kainas diktuoja dujos, elektra, o dujų kaina – Putino karo išraiška“, – sako D. Kreivys.

O kol Dainius Kreivys mėgina kratytis atsakomybės dėl chaoso energetikoje, jo žmona Dalia Kreivienė jau ruošiasi į Romą. Vyriausybė siūlys ją paskirti Italijoje Lietuvos ambasadore, tačiau galutinis žodis priklausys prezidentui Nausėdai. Tuo metu Lietuva, anot ekonomisto Žygimanto Maurico, kitais metais kris į recesiją, kuri, prognozuoja, sieks 1,2 proc. BVP susitraukimą.

„Lietuvai ši krizė, šokas energetinių kainų vienas skausmingiausių vidutiniu laikotarpiu, nes Lietuva neturi vidinių resursų“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Vyriausybei atsisakant dalinti verslui kompensacijas, jau steigiasi vis daugiau privačių įmonių, žadančių palengvinti aukštų elektros kainų naštą – derinti elektros vartojimą pagal momentinę paklausą rinkoje – naudoti elektrą, kai ji pigi, o kai brangi – vartojimą minimizuoti.

„Trumpam sumažinus elektros vartojimą, kai „Litgrid“ prašo, vyksta virtuliai, internetu siunčiamas signalas, jei galit, sumažinat. Už tai gaunate papildomas pajamas ir sutaupote CO2 emisiją“, – kalba „Fusebox“ atstovas Karolis Kiguolis.

„Jie galės naudoti elektrą tada, kai pigiau, sukaupti, atiduoti elektrą į rinką ir už tai gauti pajamų. Galutinė sąskaita sumažėtų 15–20 proc“, – tvirtina „Enefit Lietuva“ atstovė Žana Klusovskienė.

Ieškoti modernius elektros vartojimo sprendimus verslą ragina ir Energetikos reguliavimo taryba. O ekspertas Nagevičius sako, kad tokios su elektros balansavimu susijusios paslaugos ateityje taps vis populiaresnės.

„Kalbama, kad turėtų būti kompensacijos iš valstybės biudžeto, ar panašiai, bet yra didelis potencialas, kurio verslas nepanaudoja – elektros balansavimo rinka“, – sako tarybos pirmininkas Renatas Pocius.

„Jei žiūri, kiek tau reikia investuoti ir kaip tau grįžta, tai investuoti reikia beveik nieko ar visai nieko, atsipirkimas po pirmo mėnesio“, – kalba atsinaujinančios asociacijos vadovas Martynas Nagevičius.

Beje, Vyriausybė jau apsisprendė, kiek atidės gyventojų trečiąjį elektros liberalizavimo etapą. Siūlo šiemet iki naujųjų metų turėjusį pasibaigti terminą pratęsti dar trejiems metams – iki 2025 pabaigos.