Jau daugiau nei 2 metus tą patį atlyginimą už 32 darbo valandas per savaitę siūlanti bendrovė papasakojo, kokie ryškiausi pokyčiai tarp darbuotojų pastebimi įvedus šį modelį.
Įmonės atstovė neslėpė, kad rezultatai itin džiugina: išaugo efektyvumas, sumažėjo stresas. Vis tik per 4 dienas vietoje 5 padaryti visas užduotis spėja kiek daugiau nei pusė darbuotojų.
Be to, galimybę dirbti tik 4 dienas gauna ne visi – daliai darbuotojų šio modelio pritaikyti neišeina dėl darbo specifikos.
Taikant šį modelį sutaupė 10 tūkst. darbo valandų
Bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ 4 darbo dienų savaitės modelį mėgino dar 2020 metais, o nuo 2021 metų pradžios ėmė jį realiai taikyti.
„Vilniaus šilumos tinklų“ Žmonių ir kultūros komandos vadovė Dalia Vitkuvienė nurodė, kad šiuo metu 4 darbo dienų savaitės režimu dirba 84 proc. kolegų.
„Kai pradėjome taikyti 4 darbo dienų savaitę, atlikome veiklos efektyvumo skaičiavimus, kad galėtume įsivertinti pokytį.
O rezultatai išties džiugino, nes veiklos efektyvumas išaugo 23 proc., 62 proc. kolegų teigia spėjantys darbus atlikti laiku ir penktadienį turėti tik kaip budėjimo dieną“, – patirtimi dalinosi bendrovės atstovė.
Jos teigimu, tam tikrais sprendimais efektyvinant įmonės veiklos procesus, sutaupyta 10 tūkst. valandų per vienerius metus.
Sumažėjo stresas ir ligos dienų skaičius
D. Vitkuvienė pastebi, kad darbuotojai labai įsitraukė į procesų efektyvinimą, siūlė ir vis dar siūlo įvairius sprendimus ar patobulinimus, nes visi jaučiasi atsakingi už šio eksperimento sėkmę.
Anot atstovės, apklausos rodo, kad toks darbo režimas itin gerina darbo ir poilsio balansą. Ji įvardijo, kad net 69 proc. kolegų tikina, jog sumažėjo patiriamas streso lygis.
Beveik absoliuti dauguma (97 proc.) kolegų didžiuojasi tokiu įmonės sprendimu ir teigia, kad tai gerina jos, kaip darbdavio, įvaizdį.
Pašnekovė paminėjo, kad tą patvirtina ir naujai prisijungę darbuotojai, nes 84 proc. jų naują darbo modelį įvardina kaip vieną iš pagrindinių priežasčių priimant sprendimą prisijungti prie komandos.
„Pastebėjome, kad, įvedus 4 darbo dienų savaitę, sumažėjo ir ligos dienų skaičius organizacijoje.
Paprastas atsakymas, kodėl – darbuotojai mato, kad šią dieną nėra poreikio imti nedarbingumo, ją gali skirti sveikatinimuisi“, – pridūrė bendrovės atstovė.
Kaip tai paveikė atlyginimus ir laisvadienius?
D. Vitkuvienė nurodė, kad įvedus šį modelį darbuotojų skaičiaus didinti nereikėjo. Jos teigimu, 62 proc. kolegų, dirbančių 4 darbo dienų savaitės režimu, spėja užduotis atlikti laiku:
„Turime vidinį susitarimą penktadieniais, vadinamą budėjimo dieną, neorganizuoti susitikimų. Jei yra papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti, jiems ir skiriama budėjimo diena.“
Bendrovės atstovė pabrėžė, kad šis darbo modelis taip pat neturėjo įtakos darbuotojų atlygiui.
Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju, jeigu darbo savaitėje „įkrenta“ laisvadienis ar šventinė diena, penktadienį dirbama įprastu grafiku, taip išlaikant 4 darbo dienų modelį.
Visiems užtikrinti vienodų sąlygų nepavyksta
Paklausus, ar šis modelis netrukdo suteikti vienodų sąlygų visiems darbuotojams, D. Vitkuvienė atsakė, kad šis darbo modelis buvo organizacijos transformacijos dalis.
Vienas esminių transformacijos principų – vidinis ir išorinis klientas. Pasak pašnekovės, darbuotojų gerovė, kaip ir klientų, yra tarp kasdienių prioritetų.
Bendrovės atstovė neslėpė, kad iki šiol 16 proc. bendrovės darbuotojų dirba įprastu 5 darbo dienų grafiku, kadangi jų darbo specifika to reikalauja:
„Turime užtikrinti paslaugų teikimą klientams 24/7 visą parą, tad dalis mūsų komandos neturi galimybės dirbti pagal tokį modelį.“
D. Vitkuvienė pridūrė, kad ateities planuose bendrovė jau ieško būdų, kaip galėtų 4 darbo dienų savaitę pasiūlyti visiems kolegoms, t. y. automatizavimas, skaitmenizavimas ir pan.:
„Tačiau suprantame, kad darbo specifika suteikia tam tikrų apribojimų. Tokiu atveju kolegoms siūlome alternatyvias naudas.“
Lūkesčiai ir planai ateityje
Bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ šį modelį vertina itin teigiamai. Atstovės teigimu, darbuotojai skatinami dirbti efektyviai, planuoti darbus taip, kad viskas būtų atlikta ir tą penktadienį jie galėtų praleisti laisviau.
Ji nurodė, kad šiuo metu didžiausia ateities galimybė – tų likusių 16 proc. kolegų darbo specifikos tobulinimas, kad ateityje ir jie galėtų pasinaudoti 4 darbo dienų savaitės privalumu.
„Sekant užsienio praktikas, dar visai neseniai Jungtinėje Karalystėje nuskambėjo didelis tokio darbo modelio bandymas, prie kurio prisijungė daug įmonių. Ir šis bandymas buvo sėkmingas, nes, kaip žinia, šiais metais prie bandymo prisijungia Škotija ir Velsas.
Kitur matome tendencijas išbandyti 6 valandų darbo dieną – tai irgi atneša teigiamų rezultatų. Lietuvoje ir dabar yra įmonių, galbūt daugiausiai iš IT sektoriaus, kurie turi didelį lankstumą darbo atžvilgiu – ar tai būtų hibridinis darbo modelis, ar darbas iš bet kurios pasaulio vietos, ar lankstesnės valandos.
Džiaugiamės, kad sulaukiame užklausų iš Lietuvos įmonių, kurios klausia apie mūsų praktiką, todėl tikimės, kad ilgainiui apie tokį darbo modelį išgirsime vis dažniau“, – komentavo D. Vitkuvienė.
Vis tik su 4 dienų darbo savaite iškyla nemažai problemų
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinės direktorės Inetos Rizgelės nuomone, 4 darbo dienų savaitė yra kiekvienos įmonės apsisprendimo klausimas.
Jos teigimu, pasaulinės tendencijos rodo, kad šis modelis šiuo metu yra eksperimentų fazėje: vienur tie eksperimentai pasiteisina, kitur ne – tai priklauso nuo įmonės veiklos specifikos.
Pavyzdžiui, jei yra pramonės gamybos linija, kurią prižiūri specialistas, sutrumpintas jo darbo laikas nelems efektyvesnės gamybos, priešingai – gamyba taps brangesnė, nes tam pačiam darbui reikės samdyti daugiau specialistų.
Taigi, anot LVK atstovės, trumpesnė darbo savaitė lems ne padidėjusį efektyvumą, o priešingai – išaugusius kaštus ir mažėjantį konkurencingumą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė atkreipė dėmesį, kad, dirbant trumpiau nei 40 valandų per savaitę, trumpinamas darbuotojų etatas. Dėl to mažėtų darbuotojų stažas, atitinkamai ir pensija.
Kitu atveju, darbuotojai ir darbdaviai gali sutarti, kad darbuotojas faktiškai dirba 4 dienas per savaitę, o penktoji diena pasiliekama kaip „rezervinė“.
Vis tik, jei darbuotojui penktadienį kažkas nutinka, atsakomybė kris ant darbdavio pečių.
Be viso to, problemos kiltų ir su atostogomis – darbuotojui privalomai turi būti suteiktos bent dvi savaitės nepertraukiamų atostogų. Tačiau darbdavys už dvi dienas (t. y. penktadienius) turėtų papildomai mokėti, nes per tas dienas darbuotojas ar taip, ar taip nebūtų dirbęs.
K. Mickutės teigimu, yra daug neišspręstų ir kuriozines situacijas sukeliančių reguliavimų. Neaiškumai nuo šio modelio atgraso ir pačius darbdavius, nes nėra aišku, kaip tiksliai būtų galima dirbti tas 4 dienas per savaitę.
Pataria pradėti nuo bandomojo projekto
D. Vitkuvienė nurodė, kad „Vilniaus šilumos tinklai“ noriai dalijasi savo patirtimi taikant šį modelį ir besikreipiančioms įmonėms duoda patarimų. Ji nurodė, kad darbovietėms, galvojančioms apie 4 darbo dienų savaitę, reikia atlikti „stiprius“ namų darbus.
Įmonės atstovė akcentavo, kad prieš taikant 4 darbo dienų modelį reikia įvertinti daug aspektų: pagalvoti apie susitarimus su darbuotojais, apie klientą, kuriam pokyčiai arba neturėtų padaryti įtakos, arba tik pagerintų paslaugas.
Taip pat reikia suprasti, kad reikės duoti laiko 4 dienų prisijaukinimui ir nusiteikti, kad reikės persiorientuoti ir psichologiškai.
„Keletas praktinių patarimų: startuokite su bandomuoju projektu, įtraukite komandą į projektą, aiškiai įvardinkite susitarimus su darbuotojais, peržiūrėkite susitikimų kultūrą, o svarbiausia – aiškiai uždekite „žalią šviesą“ veiklos ir procesų efektyvumui.
Siekiant dirbti 4 darbo dienų principu visa komanda turi susimobilizuoti ir ieškoti, kaip per trumpesnį laiką padaryti daugiau – tai stiprus kultūrinis pokytis“, – kalbėjo pašnekovė.
